• Apie Mus
    • Apie iniciatyvą
    • Socialinės kampanijos
    • Naujienos
    • Iniciatyvos ataskaitos
    • Kontaktai
  • Herojų istorijos
    • Justė | Savižudybių prevencija
    • Irma | Aklumas
    • Indrė | Pogimdyminė depresija
    • Tomas | Autizmas
    • Marius | Bipolinis sutrikimas
    • Kęstutis | Alkoholizmas
    • Ieva | Depresija
    • Šarūnas | Kraujo vėžys
    • Iva | Dauno sindromas
    • Dalius | Cukrinis diabetas
  • Rubrika „Patarimai”
    • Savižudybių prevencija
    • Aklumas
    • Pogimdyminė depresija
    • Autizmo spektro sutrikimas
    • Bipolinis sutrikimas
    • Alkoholizmas
    • Depresija
  • Prisidėk ir TU
    • Finansinė parama
    • Verslo pagalba
    • Skirk 1,2 % GPM
    • Tapk mūsų dalimi
    • Iniciatyvos draugai
  • E. parduotuvė
  • Apie Mus
    • Apie iniciatyvą
    • Socialinės kampanijos
    • Naujienos
    • Iniciatyvos ataskaitos
    • Kontaktai
  • Herojų istorijos
    • Justė | Savižudybių prevencija
    • Irma | Aklumas
    • Indrė | Pogimdyminė depresija
    • Tomas | Autizmas
    • Marius | Bipolinis sutrikimas
    • Kęstutis | Alkoholizmas
    • Ieva | Depresija
    • Šarūnas | Kraujo vėžys
    • Iva | Dauno sindromas
    • Dalius | Cukrinis diabetas
  • Rubrika „Patarimai”
    • Savižudybių prevencija
    • Aklumas
    • Pogimdyminė depresija
    • Autizmo spektro sutrikimas
    • Bipolinis sutrikimas
    • Alkoholizmas
    • Depresija
  • Prisidėk ir TU
    • Finansinė parama
    • Verslo pagalba
    • Skirk 1,2 % GPM
    • Tapk mūsų dalimi
    • Iniciatyvos draugai
  • E. parduotuvė
Facebook Instagram Youtube Search
  • Apie Mus
    • Apie iniciatyvą
    • Socialinės kampanijos
    • Naujienos
    • Iniciatyvos ataskaitos
    • Kontaktai
  • Herojų istorijos
    • Justė | Savižudybių prevencija
    • Irma | Aklumas
    • Indrė | Pogimdyminė depresija
    • Tomas | Autizmas
    • Marius | Bipolinis sutrikimas
    • Kęstutis | Alkoholizmas
    • Ieva | Depresija
    • Šarūnas | Kraujo vėžys
    • Iva | Dauno sindromas
    • Dalius | Cukrinis diabetas
  • Rubrika „Patarimai”
    • Savižudybių prevencija
    • Aklumas
    • Pogimdyminė depresija
    • Autizmo spektro sutrikimas
    • Bipolinis sutrikimas
    • Alkoholizmas
    • Depresija
  • Prisidėk ir TU
    • Finansinė parama
    • Verslo pagalba
    • Skirk 1,2 % GPM
    • Tapk mūsų dalimi
    • Iniciatyvos draugai
  • E. parduotuvė
Facebook Instagram Youtube Search

Tinklaraštis

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
VI Tinklaraštis

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ tęsia tinklaraštį „Misija – gyvenimas“. Šeštoji tema – skydliaukės vėžys, kuris rugsėjo mėnesį nudažė mėlynos, rožinės bei žalsvai mėlynos spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei. Kartais būna akivaizdu: jei skauda ranką, greičiausiai, problemos sprendimo turime ieškoti pačioje rankoje. Viskas daug kebliau su hormonus gaminančiu organu – skydliauke. Apie jos sutrikimus ir gydymą socialinei iniciatyvai VšĮ „Skirtingos Spalvos“ papasakojo endokrinologė-trichologė Rūta Kerpauskienė, paliesdama dažnai su skydliaukės veikla susijusios plaukų ir galvos odos problemos jautrumą.

„Juk labiausiai gąsdina tai, ko nesupranti“, – taip savo ilgametę patirtį su skydliaukės sutrikimų turinčiais pacientais apibūdina endokrinologė-trichologė Rūta Kerpauskienė. Šių ligų paciento portretas yra itin įvairus: gali sirgti ir vyrai, ir moterys, vaikai ar vyresni žmonės, o skydliaukė labai svarbi reguliuojant įvairias organizmo funkcijas, pavyzdžiui širdies darbą, nervų sistemą, virškinimą. Būtent todėl, pasak R. Kerpauskienės, geriausia nebandyti į visus iškilusius sveikatos klausimus atsakymus surasti patiems, verčiau ateiti išsitirti skydliaukės (ar kitų organų) veiklą. Atlikus tyrimus, sveikatos nusiskundimų priežastis gali labai greitai paaiškėti, tad sutrikimai taip nebegąsdins, nes pacientas nebus vienas, jam bus suteikta galimybė kartu su gydytoju keliauti išgyjimo ar būklės stabilizavimo link: „Dažnai žmonės ateina išsigandę. Mano tikslas yra kompetentingai paaiškinti žmogui apie jo būklę, nuraminti, pašalinti įtampą ir pasiūlyti sprendimą.“

Pasak gydytojos Rūtos Kerpauskienės: „Trichologai tarpusavyje šneka, jog mūsų kabinetuose ašarų ne mažiau, nei pas gydytojus onkologus. Būtent todėl svarbu abipusis pasitikėjimas ir išklausymas, atjauta.“

Gydytoja R. Kerpauskienė specializuojasi ne tik endokrinologijos, bet ir trichologijos srityje. Trichologija yra mokslas apie plaukus ir galvos odą, jų ligas ir gydymą. Paklausta apie šį mokslą, gydytoja pirmiausia akcentuoja skydliaukės ir plaukų bei odos galvos problemų glaudumą. R. Kerpauskienės teigimu, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje dažniausia plaukų slinkimo priežastis yra androgenetinis plaukų retėjimas, kuris būna nepakankamai įvertinamas: „Labai dažna situacija, kuomet plaukų būklė tarsi nepastebimai blogėja, kai vieną dieną, pavyzdžiui, pamačius save fotografijoje ar esant tam tikram apšvietimui, žmogus pamato, jog pradėjo šviesti skalpo oda. Kitas dažnas pasakojimas, kaip „jaunystėje turėjau tiek plaukų, jog kirpėjos juokaudavo, kad turės už paslaugas apmokestinti dvigubai“, o dabar „nebėra ką suimti į kasą“ – tai androgenetinė alopecija, kuri pasireiškia dėl to, kad plaukų folikulai turi įgimtą didesnį jautrumą nuosaviems androgenams.“

Anot gydytojos, konsultacija dėl plaukų slinkimo dažnai yra ilgesnė nei dėl kitų problemų, nes kiekvienas atvejis yra itin individualus, žmogui nėra lengva kalbėti apie savo kompleksus, jis gali gėdytis ir jaustis nevisavertiškai: „Plaukai jau nuo Antikos laikų laikomi jaunystės, jėgos simboliu. Trichologai tarpusavyje šneka, jog mūsų kabinetuose ašarų ne mažiau, nei pas gydytojus onkologus. Būtent todėl svarbu abipusis pasitikėjimas ir išklausymas, atjauta.“ Gydytoja taip pat dalinasi mintimis, jog dažnai žmonės sureikšmina netgi tariamus savo kūno defektus, susitelkia į jų sprendimą, gyvena tuo, nieko daugiau nematydami: skaičiuoja kiekvieną išslinkusį plauką ar atsiradusią naują raukšlelę. Gydytoja tiki, jog gyvenimas yra dovana ir mes gimėme jį švęsti.

Untitled design

Paklausta apie su skydliauke susijusią profilaktiką, gydytoja mini, jog nusiskundimų neturinčio žmogaus skydliaukės veikla greičiausiai nėra sutrikusi. Visgi, esti problemų, tokių kaip skydliaukės mazgai ar skydliaukės vėžys, kurios dažniausia nepasireiškia jokiais simptomais. Būtent dėl tokių besimptomių sutrikimų verta kartas nuo karto pasitikrinti profilaktiškai, be to, identifikuoti skydliaukės ligas gali ir dviejų daugeliui galbūt jau girdėtų diagnozių – hipotirozės ir hipertirozės –simptomų žinojimas.

„Džiugina tai, jog, lyginant su kitomis šalimis, Lietuva tikrai neatsilieka nei skydliaukės ligų diagnostikoje, nei ligos gydyme.”

Gydytoja paaiškina, jog hipotirozės atveju skydliaukės veikla yra susilpnėjusi: „Hipotirozė dažniausiai pasireiškiadidesniu nuovargiu, bendru silpnumu, mieguistumu, šalčio netoleravimu, gali patinti veidas, plaštakos ar kojos, prikimti balsas, kalba gali tapti lėtesnė, gali pablogėti atmintis, išsausėti ir pašiurkštėti oda, slinkti ir išsausėti plaukai, lūžinėti nagai, didėti kūno svoris, nors vargina blogas apetitas, pasireikšti vidurių užkietėjimas, sulėtėti pulsas, sumažėti kraujospūdis.“

R. Kerpauskienės teigimu, tirotoksikozė arba hipertirozė pasireiškia atvirkštiniu efektu – didesniu jautrumu, nuotaikų kaita, šilumos netoleravimu, bendru silpnumu, jėgų nebuvimu, blogesniu fizinio krūvio toleravimu, nemiga, padidėjusiu prakaitavimu, gali jaustis dažnas širdies plakimas, permušimai, rankų ar viso kūno drebulys, nuovargis, padažnėti tuštinimasis, mažėti kūno svoris, pradėti slinkti plaukai. Esant skydliaukės padidėjimui, padidėja kaklo apimtis, rečiau gali būti smaugimo, springimo jausmas.

Gydytojos teigimu, pastaruoju metu, gerėjant diagnostikai, atsiradus labiau prieinamiems ultragarsiniams tyrimams, ženkliai pagerėjo skydliaukės mazgų, tame tarpe ir skydliaukės vėžio, diagnostika, o esant tokiam plačiam laboratorijų tinklui, atlikti hormoninius tyrimus darosi prieinama kiekvienam norinčiajam. Vis dėlto, labai svarbu tinkamai interpretuoti tyrimus, todėl šioje vietoje jau reikalinga kompetencija: „Plikas“ tyrimo rezultatas, be anamnezės, apžiūros ir klinikinio mąstymo, dažnai yra nevertingas. Džiugina tai, jog, lyginant su kitomis šalimis, Lietuva tikrai neatsilieka nei skydliaukės ligų diagnostikoje, nei ligos gydyme.“

Skydliaukė yra svarbi endokrininės sistemos dalis. Kai skydliaukės veikla sutrinka, ji gamina per mažai arba per daug hormonų, todėl atsiranda įvairios ligos ir organizmo veiklos sutrikimai. Skydliaukės ligos gali būti paveldimos arba išsivystyti laikui bėgant. Su skydliaukės problemomis susiduria apie trečdalis Lietuvos gyventojų, o moterys skydliaukės ligomis serga dažniau.

Straipsnio autorė

Viltė Morta Adomaitytė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
VI Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-09-28

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
V Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-03-24

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
IV Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-01-30


Tinklaraštis  ·  Uncategorized
V Tinklaraštis

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ tęsia tinklaraštį „Misija – gyvenimas“. Penktoji tema – tuberkuliozė, kuri kovo mėnesį nudažė raudonos spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei. Kauno klinikų filiale Romainių tuberkuliozės ligoninėje dirbanti gydytoja pulmonologė Greta Musteikienė sulaukia įvairių pacientų reakcijų: „Juk nesilankau landynėse, nevartoju alkoholio. Iš kur man tuberkuliozė? Ką pagalvos draugai?“. Tiesa karti ir paprasta – tuberkuliozės stigma Lietuvoje gaji, tad gydytoja kviečia kartu jas paneigti.

Nors Lietuvoje tuberkuliozės sergamumas yra vienas didžiausių Europoje, pasak gydytojos pulmonologės Gretos Musteikienės, labiausiai diagnozę išgirdusį žmogų gąsdina ne pati liga, o ją supančios socialinės stigmos: „Manome, jog šia liga serga tik benamiai, alkoholio priklausomybę turintys, laisvės atėmimo bausmę atliekantys ar atlikę bei socialiai apleisti žmonės. Taip nėra. Tuberkuliozė nesirenka nei amžiaus, nei socialinės padėties.“

Pasak gydytojos Gretos Musteikienės: „Kartais žmogaus sveikata lėtai, bet užtikrintai blogėja jau keletą mėnesių ar net porą metų, tačiau jis vis dar delsia kreiptis į gydytojus. Galų gale jį dūstantį, išsekusį greitoji pristato tiesiai į skubios pagalbos skyrių.“

Jei pažvelgsime į faktus, tuberkuliozės stigma tikrai kaip mat taps neaktuali. Su ligos diagnozavimu ir gydymu dirbanti pulmonolgė G. Musteikienė gali remtis darbine patirtimi, pacientų portretais: „Serga ir maži vaikai, ir senoliai, ir mokslininkai, ir bedarbiai. Šiuos žmones sieja vienas dalykas – tuberkuliozė, kaip, beje, ir kitomis infekcinėmis ligomis, lengviau suserga žmonės, kurių imunitetas dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutrikęs, nusilpęs. O pažeistas imunitetas gali būti ir žmogaus, neturinčio jokių žalingų įpročių, besirenkančio sveikos gyvensenos principus.“

Gydytoja patikina, jog ne tik paciento portretas, bet ir tuberkuliozės nustatymo istorija kiekvienu atveju skirtinga: „Kartais liga būna netikėtas radinys, kai, pavyzdžiui, susimušus krūtinę dėl šonkaulių lūžių atliekama rentgeno nuotrauka ir kartu pastebimas tuberkuliozei būdingas „židinėlis“, nors dar nėra jokių pastebimų ligos simptomų. Kitais kartais žmogaus sveikata lėtai, bet užtikrintai blogėja jau keletą mėnesių ar net porą metų, tačiau jis vis dar delsia kreiptis į gydytojus. Galų gale jį dūstantį, išsekusį greitoji pristato tiesiai į skubios pagalbos skyrių.“

Anot gydytojos, be jau minėtos socialinės stigmos, tuberkulioze susirgusį žmogų dažniausiai gąsdina ir gydymo trukmė. „Šiuo metu trumpiausias galimas gydymo kursas – šeši mėnesiai. Neretai visi tie mėnesiai yra praleidžiami ligoninėje, kai žmogus yra atskirtas nuo savo aplinkos ir šeimos narių. Žmogui dar baisiau, kai sužinoma, jog nustatyta vaistams atspari tuberkuliozė. Tada ligoninėje galima praleisti net dvejus metus ar ilgiau. Dauguma žmonių po patirto pirmojo šoko dėl gyvenimo būdo pasikeitimo prisitaiko. Esu mačiusi atvejų, kai žmogus šiame pokytyje atranda prasmę, liga ir ilgas jos gydymas tampa proga atsisakyti žalingo įpročio, pradėti sportuoti, imti skaityti, susirasti naują hobį ar, galų gale, iš pagrindų apsvarstyti savo gyvenimą“, – pacientų požiūriu dalinasi G. Musteikienė.

Greta Musteikienė

Žvelgiant į diagnostiką bei gydymo praktikas, matome, jog tuberkuliozė yra gana universali liga, tad pasaulyje ji diagnozuojama ir gydoma beveik taip pat. „Tuberkuliozė, bent jau Europoje, seniai nebe „baltasis maras“. Nuo tuberkuliozės pastaruoju metu mirštama retai, įprastai tik tada, kai žmogus atvyksta su apleistos, ilgai besitęsiančios ligos stadija. Tuberkuliozės gydyme daug metų nebuvo nieko naujo: vakcina viena, daugiau nei šimto metų senumo, vaistų vos keletas, gydymo schemos visiems tos pačios. Tik pastaraisiais metais daug kas ėmė keistis: nauji vaistai, kitokie, trumpesni gydymo režimai, geresnės gydymo išeitys. Matau, jog dabar ši liga taip nebegąsdina nei gydytojų, nei, tikiuosi, pacientų. Smagu tame dalyvauti, stebėti, kaip keičiasi daugelį metų buvusi tarsi užmiršta medicinos sritis“, – džiugią informaciją apie permainas mini gydytoja G. Musteikienė.

„Gydytojos teigimu, kai tuberkuliozė jau nustatyta, gydymas pradėtas, didžiausias darbas ir misija sveiko gyvenimo link tenka pacientui – tikėti gydymu ir sąžiningai pabaigti jį iki galo.”

Tiesa, vien išrastų vaistų ar gydymo metodų nepakanka, pacientas turi norėti pasveikti ir sukurtomis priemonėmis pasinaudoti. Gydytojos teigimu, kai tuberkuliozė jau nustatyta, gydymas pradėtas, didžiausias darbas ir misija sveiko gyvenimo link tenka pacientui – tikėti gydymu ir sąžiningai pabaigti jį iki galo: „Visame pasaulyje egzistuoja tiesiogiai stebimo gydymo sistema (angl. Directly Observed Therapy Shortcourse (DOTS)), kurios pagrindinis principas – vaistai nuo tuberkuliozės kasdien suvartojami medicinos personalo priežiūroje. Tačiau būna situacijų, kai pacientas vaistų vartoti nenori, visaip to vengia ar net sprunka iš ligoninės. Tą gal ir galima suprasti – kartais vaistai sukelia nemalonių šalutinių poveikių, be to, net jei į ligoninę žmogus atvyko jausdamasis tikrai prastai, per pirmus dvejus mėnesius dauguma simptomų paprastai išnyksta, tad mintis kasdien gerti maždaug dešimties tablečių „pusryčius“ nebežavi. Čia ypač svarbu pacientui tą motyvaciją suteikti. Mes, medikai, turime prisiminti pavyzdžius, kai vis su sunkesnėmis, atsparesnėmis tuberkuliozės formomis į ligoninę grįžta pacientai, kurie tą pirmąjį kartą neturėjo kantrybės baigti gydymo iki pabaigos. Aš žinau, jog gydytojas turi patarti, motyvuoti, ir kantriai vesti pacientą pasveikimo tikslo link. Tik kartu šis tikslas tampa pasiekiamas.“

Tuberkuliozė – infekcinė, įvairius žmogaus organus pažeidžianti liga. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra atvira plaučių tuberkuliozės forma sergantis žmogus. Liga plinta per orą – kalbant, kosint ar čiaudint. Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Didžiausią reikšmę saugantis nuo tuberkuliozės turi žmogaus imuninė būklė, taip pat svarbu periodiškai tikrintis sveikatą, laikytis asmens higienos rekomendacijų, vėdinti patalpas. Vaikus nuo susirgimų sunkiomis tuberkuliozės formomis galima apsaugoti skiepijant. Lietuvoje naujagimiai nuo tuberkuliozės skiepijami 2-3 dieną po gimimo.

Straipsnio autorė

Viltė Morta Adomaitytė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
VI Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-09-28

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
V Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-03-24

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
IV Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-01-30


Tinklaraštis  ·  Uncategorized
IV Tinklaraštis

Tęsiame tinklaraštį „Misija – gyvenimas“. Ketvirtoji tema – gimdos kaklelio vėžys, kuris sausio mėnesį nudažė žalsvai mėlynos spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei. Apie tai, kodėl gimdos kaklelio vėžys nėra mirtis bei kaip reikėtų keisti su stručio veiksmais tapatintiną Lietuvoje vyraujantį požiūrį tinklaraštyje pasidalino gydytoja akušerė ginekologė Brigita Beliajeva.

„Dažnai gimdos kaklelio vėžio diagnozė smogia kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes pati liga pradinėse ikivėžinėse ir vėžio stadijose yra besimptomė. Kai pasireiškia nemalonūs simptomai, liga jau būna gana pažengusi. Pasitvirtina daugelio užmirštama tiesa – būtent profilaktinės patikros lemia ankstyvas vėžio nustatymo stadijas.“ – taip pokalbį apie klastingą onkologinę ligą pradeda gydytoja akušerė ginekologė Brigita Beliajeva.

Pasak gydytojos Brigitos Beliajevos: „Jei liga išgydyta anksti, po kiek laiko gyvenimas teka sava vaga. Žinoma, su tam tikru bangavimu, mat net ir pabaigus gydymą lieka baimė gydytojo kabinete vėl išgirsti sugrįžusią diagnozę.“

Gydytoja džiaugiasi, jog Lietuvoje tokios patikros galimybės tikrai yra: moterims nuo 25 iki 34 metų kartą per tris metus atliekamas valstybės finansuojamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o moterims nuo 35 iki 60 metų – išsamūs tyrimai dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Be to, greta savalaikės patikros, gydytoja mini ir skiepų, apsaugančių nuo kai kurių ŽPV rūšių, svarbą, o mintis apie rūpestį sveiku kūnu užbaigia primindama prevenciją: skiepus, barjerines kontraceptines priemones, apgalvotą lytinių partnerių atranką.

Nors kiekvienos pacientės istorija individuali, paklausta apie emocinius gimdos kaklelio vėžio išgyvenimus, gydytoja pastebi tartum ratu keliaujančias, pastoviai sutinkamas emocijas: „Nustačius ligą, vyrauja moters baimė ir nežinomybė. Jai iškyla daug klausimų: kas bus? kas tai per liga? kokios galimybės? ką su tuo daryti? Kartais baiminamasi mirties. Galvojama, jog vėžys lygus mirties nuosprendžiui. Tai nėra tiesa. Šiais laikais vėžys yra lėtinė liga, visai nebūtinai atnešanti mirtį. Vėliau, praėjus pirmam šokui, moteris neigia savo ligą, pyksta ant savęs, ant artimųjų, galvoja, už ką ji susirgo, ir ieško to priežasčių. Atsiranda kaltės jausmas, apmaudas, dažnai žmogus užsisklendžia savyje, nenori apie tai kalbėti su aplinkiniais.”

Anot B. Beliajevos, šiame emocijų rate itin svarbi artimųjų bei specialistų psichologinė pagalba, atviras pokalbis su gydančiu specialistu: „Liga gali kelti gėdą, depresiją. Vėliau, kai žmogus susitaiko, gauna atsakymus į savo klausimus, visada yra tikėjimas ir viltis, kad ligą bus galima įveikti. Jei liga kontroliuojama, dar ankstyva stadija arba vėžio forma neagresyvi, palaipsniui moteris grįžta į gyvenimą. Jei liga išgydyta anksti, po kiek laiko gyvenimas teka sava vaga. Žinoma, su tam tikru bangavimu, mat net ir pabaigus gydymą lieka baimė gydytojo kabinete vėl išgirsti sugrįžusią diagnozę.“

„Apmaudu, tačiau Lietuvoje dar vengiama eiti tikrintis pas gydytoją, bijoma skiepytis ir skiepyti dukras. Paskaičiusi komentarus apie tai, kad Lietuvoje šiais metais pradedama skiepyti berniukus, man šiaušiasi plaukai dėl žmonių nuomonių, nenoro priimti mokslu grįstą informaciją.“

Pasak gydytojos, kiek kitaip nusipaišo vėlesnės stadijos ligos portretas, kai kartais net ir operacinis gydymas negalimas. Dažnai tokios moterys gausiai kraujuoja, mechaniškai dėl ligos plitimo gali būti užspausti inkstai ir netekėti šlapimas, dėl ko išvedamos stomos (vamzdeliai iš inkstų ar kitų organų), gali formuotis fistulės (skylutės) tarp makšties, tiesiosios žarnos bei šlapimo pūslės, tada per makštį nevaldomai bėga šlapimas ir išmatos. Visa tai sukelia didžiulius pokyčius, diskomfortą, nerimą, beviltiškumą. Gydytojos teigimu, išryškėja baimė, kurią padidina dar ir fizinė negalia, neįmanoma higiena, savarankiškumo praradimas. Itin svarbu palaikyti tokią moterį, suteikti jai orią priežiūrą.

Anot B. Beliajevos, gimdos kaklelio vėžio kelionėje svarbus ir ligos diagnozavimo momentas: „Nustačius gimdos kaklelio vėžį, visada stengiuosi skirti pacientei laiko. Čia neturi būti numesta frazė „jums vėžys“ ir tiek. Svarbu nuraminti, paaiškinti gydymo galimybes, motyvuoti bei paskatinti nepasikliauti vien netradiciniais būdais. Liūdna, kai pacientei nustatoma pirma gimdos kaklelio vėžio stadija, taigi, užtektų tik pašalinti gimdą ir moteris būtų sveika, o ji nusprendžia gydytis netradiciniais būdais. Dažnu atveju liga išplinta iki trečios stadijos, kai užblokuojamas inkstų darbas. Tada jau laukia ilgas ir varginantis gydymas. Moteris gali būti operuojama šalinant gimdą, dalį makšties, kartais operacijos būna dar radikalesnės. Tiesa, moteris turi žinoti, kad gyvenimas tęsiasi ir po operacijos, taip pat ir lytinis gyvenimas. Jei operacija negalima, pacientės laukia ilgas gydymas pas gydytojus radioterapeutus ir chemoterapeutus. Vėliau laukia nuolatinis stebėjimas. Su pacientėmis tampame komanda.“

„Nors turime visas reikiamas priemones, šalyje vyrauja stručio pozicija – įkišiu galvą į smėlį, niekur neisiu, gal tai kaip nors mane aplenks.”

Gydytojos teigimu, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių ligų diagnostika yra pažangi, neatsiliekanti nuo kitų Europos valstybių, dirbama pagal bendras sveikatos sistemos gaires. Vis dėlto, gydytoja išskiria lietuvių problemą – nenorą tirtis: „Apmaudu, tačiau Lietuvoje dar vengiama eiti tikrintis pas gydytoją, bijoma skiepytis ir skiepyti dukras. Paskaičiusi komentarus apie tai, kad Lietuvoje šiais metais pradedama skiepyti berniukus, man šiaušiasi plaukai dėl žmonių nuomonių, nenoro priimti mokslu grįstą informaciją. Skandinavų šalys šiuo klausimu mus labai lenkia. Nors turime visas reikiamas priemones, šalyje vyrauja stručio pozicija – įkišiu galvą į smėlį, niekur neisiu, gal tai kaip nors mane aplenks.”

B. Beliajeva pokalbį baigia mintimis apie tinklaraščio kertinę idėją – misiją: „Kaip atrodo misija – gyvenimas? Man tai sunkus klausimas. Reikia gyventi gyvenimą. Stengtis priimti jį tokį, koks jis yra, ypač jei diagnozuojama lėtinė liga. Reikia ieškoti gerų pusių ir nepasiduoti. Mūsų gyvenimas nuo pat pirmų dienų yra kova, juk nebūna vien laimingų dienų. Būna ir sunkumų. Reikia mylėti save. Skirti laiko sau, ko mums, pacientais besirūpinantiems gydytojams, ir patiems pritrūksta… Mes, moterys, esame draugės, dukros, mamos, žmonos, močiutės, darbuotojos, ir tame pasaulyje pamirštame, kad pirmoje vietoje esame MES pačios. Mylėkime save ir aukščiau parašyta eilutė nesugrius. Kviečiu nebijoti gydytojų, nebijoti akušerių ginekologų ir ateiti pasitikrinti. Kelių minučių kaklelio tyrimas gali išgelbėti mūsų gyvenimą.”

Gimdos kaklelio vėžys – moterų onkologinė liga, atsirandanti supiktybėjus gimdos kaklelio ląstelėms. Svarbiausias ligos atsiradimo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris dažnu atveju lieka gimdos kaklelio ląstelėse ir, priklausomai nuo situacijos, per keletą metų sukelia gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, dėl kurių gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys. Liga klastinga tuo, kad pradinėse stadijoje gali būti besimptomė, o pagrindiniai simptomai dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose.

Straipsnio autorė

Viltė Morta Adomaitytė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
VI Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-09-28

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
V Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-03-24

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
IV Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-01-30


Tinklaraštis  ·  Uncategorized
III Tinklaraštis

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ tęsia tinklaraštį „Misija – gyvenimas“. Trečioji tema – Alzheimerio liga, kuri lapkričio mėnesį nudažė violetinės spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei. Pasak gydytojos neurologės, medicinos mokslų daktarės Gretos Pšemeneckienės, Alzheimerio liga sergančio paciento portretas įvairus, jis priklauso nuo ligos išreikštumo. Liga dažniau nustatoma vyresnio amžiaus moterims, ir neretai tai – malonūs, išsilavinę, tvarkingi žmonės, tad ligos požymių kasdien žmogaus nesutinkantys artimieji gali nepastebėti, nieko apie diagnozę neįtarti.

Pirmas svarbus Alzheimerio ligos ir sergančiojo santykio aspektas – subjektyvūs pokyčiai ir tai, ką pastebi aplinkiniai. Daugeliu atveju, jie skiriasi. Pradžioje asmuo pats pajunta sunkumus – užmaršumą, neužtikrintumą naujose vietose, nerimą, o artimieji tai priskiria normaliam senėjimui ar apskritai to nepastebi. Nors daugelis žino, jog Alzheimerio liga  paveikia trumpalaikę atmintį, o diagnozę turintys pacientai yra „linkę gyventi praeitimi“, LSMU ligoninės Kauno klinikose dirbanti gydytoja neurologė Greta Pšemeneckienė išskiria ir rečiau aptariamus, svarbius simptomų pastebimumą nulemiančius gyvenimo būdo skirtumus: jei žmogus gyvena rutinoje, ramioje, iššūkių stokojančioje aplinkoje, pradžioje atminties ar elgesio pakitimai gali būti vos pastebimi. Štai kodėl net ir greta gyvenantys artimieji ar kaimynai gali Alzheimerio ligos simptomų neįtarti. Lengviau simptomus pastebėti aktyvesnį gyvenimo būdą besirenkantiems asmenims, mat ligos požymiai geriausiai atsiskleidžia žmogui neįprastose situacijose: keliaujant, bendraujant didesnėje grupėje, pakeitus gyvenamąją vietą, kai reikia įsiminti naują informaciją, maršrutą, suplanuoti veiklą.  

Pasak gydytojos  G. Pšemenckienės: „Tokios būklės kaip Alzheimerio liga yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema.“

Diagnozės paieškos procesas gana sudėtingas. Kiekviena istorija savita, skirtingi ir kreipimosi į gydytoją motyvai, ir santykis su nustatyta liga. Pasak gydytojos, šis santykis gali būti dvejopas, dažniausiai priklausantis nuo diagnozės nustatymo laiko ir su tuo susijusių aplinkybių. Ligos pradžioje dažniausiai žmogus dar pats jaučia atminties, dėmesio koncentracijos blogėjimą, išgyvena, nerimauja dėl ryškėjančių sunkumų, dažnai pats ieško atsakymų ir būdų sau padėti. Gaila, bet neretai ir neišdrįsta kreiptis pagalbos, nepripažįsta sau ir artimiesiems, kad tampa vis sunkiau atlikti kasdienes ar darbines veiklas. Dėl to nukenčia ir socialiniai ryšiai, pacientai atsiriboja, vis mažiau kur dalyvauja, o tai dar labiau gilina problemą, kartais veda į depresiją. 

Kita vertus, gydytojos neurologės teigimu, kiek kitoks santykis su Alzheimerio liga būdingas asmenims, kuriems diagnozė nustatoma vėlesnėse stadijose, ir keičiasi ligai progresuojant. Jie neretai ignoruoja atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimus, ieško pasiteisinimų, būna gynybiški, jaučiasi nejaukiai ar net įsižeidžia paklausus apie patiriamus sunkumus, net jei pokyčiai yra akivaizdūs. Be to, vėlyvoje ligos stadijoje pyktis, padidintas dirglumas, neramumas, pasimetimas dažnai yra daugiausiai sunkumų sukeliantys simptomai, ir ligos gydymas tampa artimųjų prašymo, ne paties paciento iniciatyvos rezultatu.

Anot neurologės G. Pšemeneckienės, neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai artimieji bando diagnozę nuo paciento nuslėpti. Nepaisant diagnozę lydinčių emocijų ar žmogaus charakterio ypatumų, gydytoja įsitikinusi, jog pacientas turi žinoti diagnozę tam, kad pats galėtų priimti spendimus. Būtent dėl to diagnozę ji praneša gyvos, o ne internetinės konsultacijos metu, t.y. pacientui atėjus į gydytojo kabinetą su lydinčiu asmeniu. „Kartais tenka diagnozę pakartoti, iš naujo paaiškinti, atsakyti į tuos pačius klausimus. Gydytojo komunikacija yra itin svarbi. Iššūkiu mums tampa ne tik savalaikis diagnozės nustatymas, bet ir informacijos apie diagnozę pacientui pateikimas“, – darbo ypatumais dalijasi neurologė. 
Pasiteiravus apie Lietuvos ir užsienio patirtis, gydytoja užtikrina diagnozavimo ir gydymo galimybių panašumą, tačiau išskiria gerintinus gydytojų kvalifikacijos kėlimo, sveikatos paslaugų prieinamumo, specialistų neuropsichologų ruošimo, išplėstinio požiūrio į diagnozę klausimus: „Tokios būklės kaip Alzheimerio liga yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema. Žmogus tampa nepajėgus pats atlikti visų veiksmų, tad turėtume geriau išvystyti paciento priežiūrą po diagnozės, pasirūpinti glaudesniu bendradarbiavimu tarp sveikatos ir socialinio sektoriaus specialistų.“ Alzheimerio liga itin paliečia ir keičia sergančiojo artimųjų gyvenimus, pagalba globojantiems demencija sergančius asmenis turėtų tapti vienu iš sveikatos priežiūros ir socialinių prioritetų.

„Kiekvienas gyvename, keliaujame savame rate, bet svarbu, kad sutiktų pakeleivių laukai persidengtų gera emocija, praturtintų patyrimu, pasitikėjimu, augintų, o iškylantys klausimai ir sunkumai sustiprintų, paskatintų ieškoti naujų kelių ir idėjų“, – taip apie gydytojų misiją kalba dr. G. Pšemeneckienė.

Gydytoja teigianti, kad Lietuvoje tikisi ir požiūrio apie artimųjų gyvenimą priežiūros įstaigose kitimo. Pasak G. Pšemeneckienės, šalyje dar vis vyrauja stigma, savotiška gėda pasakyti, jog specialios priežiūros reikalaujantys artimieji gyvena ne namuose. Gydytojos neurologės teigimu, neturint galimybės tinkamai pasirūpinti artimuoju, galima jam suteikti vietą, galimybę oriai gyventi ten, kur bus užtikrinama speciali priežiūra, reikalingas rūpestis. „Dažnu atveju žmogui taip gyventi yra geriau ir saugiau, nei būti vienišam savuose namuose“, – nuomonę apie slaugos įstaigas išsako atviresniam požiūriui kviečianti G. Pšemeneckienė.

Atliepdama socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ tinklaraščio „Misija – gyvenimas“ idėją, gydytoja dalinasi misiją suprantanti kaip kelionę: „Kiekvienas žmogus yra skirtingas. Kiekvienas turi pasirinkti savo kelionės principus.“ G. Pšemeneckienės teigimu, šioje kelionėje pacientą bei gydytoją turėtų vienyti bendras tikslas – saugus ir aprūpintas pacientas, o tikslui pasiekti reikia susikurti tinkamą aplinką: Kiekvienas gyvename, keliaujame savame rate, bet svarbu, kad sutiktų pakeleivių laukai persidengtų gera emocija, praturtintų patyrimu, pasitikėjimu, augintų, o iškylantys klausimai ir sunkumai sustiprintų, paskatintų ieškoti naujų kelių ir idėjų.“

Alzheimerio liga – progresuojanti neurodegeneracinė galvos smegenų liga. Sergant ja, plonėja galvos smegenų žievė, mažėja funkcionuojančių nervinių jungčių, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka informacijos perdavimo procesai. Dėl šių priežasčių pakinta žmogaus trumpalaikė atmintis, dėmesio koncentracija, kalba, kasdieniai gebėjimai ir elgesys.

Straipsnio autorė

Viltė Adomaitytė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
VI Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-09-28

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
V Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-03-24

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
IV Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-01-30


Tinklaraštis  ·  Uncategorized
II Tinklaraštis

Iniciatyva tęsia tinklaraštį „Misija – gyvenimas“. Antroji tema – migrena, kuri birželio mėnesį pasaulį nudažė violetinės spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei. Neurologas dr. Jokūbas Fišas migreną apibūdina, kaip žmogaus savijautą, kurią dalinai nulemia nuo jo veiksmų nepriklausantis genetinis fonas. Visgi neurologas sutinka, jog migrenos priepuolius apturintis žmogus gali sau padėti, o šiame kelyje jį palaikys ir patars tinkamas gydytojas.

Pasak dr. Jokūbo Fišo, migrenos priepuolius apturi itin skirtingos asmenybės: „Nėra griežtų kriterijų, migrena renkasi bet kokį žmogų. Tai gali būti ir kūrybiškas, atsipalaidavęs, kaip ir darbštus bei itin susikaupęs žmogus.”  Tiesa, pasak neurologo, paveldimumas turi reikšmės, nes tikimybė migrenai yra didesnė, jei šis genetinis fonas tęsiasi per kartas, tačiau psichologinis migrenos kamuojamų žmonių portretas – itin įvairus.

Visgi migrenos kelyje itin svarbi ir gydytojo neurologo pagalba. „Gydytojas užsiima gydymu, profilaktika, išaiškinimu ir parama“, – taip bendrai gydytojų misiją apibūdina dr. Jokūbas Fišas.

Be to, anot J. Fišo, skirtingas ir migrenos priepuolius apturinčių žmonių santykis su šia patologija. Jautresni pergalvoja, ilgam „iškrenta” iš savo įprastinių veiklų, „padaro iš musės dramblį”. Tokiam žmogui mažiau padeda gydymas, jie rečiau imasi tarppriepuolinių profilaktinių priemonių, todėl iš esmės labiau kenčia. Kita žmonių grupė į migreną žiūri kiek ramiau, imasi profilaktinių priemonių, supranta, kad tas priepuolis praeis ir bus nemirtinas, tad, skausmui nuslopus grįžta į savo įprastines veiklas. „Tokiam žmogui yra lengviau”, – patirtimi dalijasi neurologas.

Visgi migrenos kelyje itin svarbi ir gydytojo neurologo pagalba. „Gydytojas užsiima gydymu, profilaktika, išaiškinimu ir parama“, – taip bendrai gydytojų misiją apibūdina dr. Jokūbas Fišas. Anot jo, vienais atvejais, gydytojo užduotis yra padėti išgyventi, tačiau nemažiau svarbiu tikslu tampa pagalba pasveikti, atsistatyti. Anot neurologo, specialistas nukreipia pacientą „teisinga vaga“, padeda ir ligoniui, ir asmenybei, todėl bet kuris gydytojas iš dalies turi būti ir geras psichologas.

J. Fišas neslepia: „Po susitikimo su gydytoju, pacientui turi bent kiek pagerėti. Jei išėjus iš gydytojo kabineto Jums nepasidarė geriau – buvote ne pas tą gydytoją.“

Paklaustas apie galimą Lietuvos bei užsienio gydymų skirtumą, neurologas tvirtina Vakarų medicinos praktikų vienodumą. Anot jo, dėl globalizacijos Vakarų medicinoje yra aiškūs kriterijai, klasifikacija bei suvienodinti gydymo standartai. Nors gydymo būdai tobulėja, atsiranda naujos priemonės, tačiau Lietuvoje suteikiamas gydymas iš esmės nesiskiria nuo kitų Vakarų valstybių praktikų.

Kita vertus, neurologo teigimu, skirtis gali pats priėjimas prie paciento. Pavyzdžiui, gali būti skiriama daugiau tarpdisciplininių patarimų, patariama lankytis pas kineziterapeutus ar kitus šios srities specialistus. „Tai – ne internacionaliniai, o subjektyvūs gydytojo požiūrio skirtumai.“ Lietuvos ir pasaulinės neurologų asociacijos ir insulto asociacijos narys J. Fišas neslepia: „Po susitikimo su gydytoju, pacientui turi bent kiek pagerėti. Jei išėjus iš gydytojo kabineto Jums nepasidarė geriau – buvote ne pas tą gydytoją.“

Dr. Jokūbas Fišas įsitikinęs, jog visi turime rūpintis savimi: stengtis gyventi ir džiaugtis, o turėdami sveikatos problemų, prisitaikyti prie savo sutrikimų ar patologijų. „Gyventi mes privalome. Turime gyventi neužduodant jokių klausimų“ , – teigia neurologas. Anot gydytojo, prie šios gyvenimo misijos gali prisidėti menas, geros emocijos ir meilė, skatinantys gėrį, kurio, kaip ir blogio, yra kiekviename iš mūsų.  

Migrena – idiopatinis epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų. Migrenos priepuoliams būdingas pykinimas, vėmimas, šviesos ir triukšmo baimės. Be to, dirglumas, irzlumas, sumažėjęs darbingumas ir kiti simptomai gali varginti prieš prasidedant priepuoliui, o kelias dienas po to gali būti juntamas nuovargis, išsekimas, sumažėjęs darbingumas.

Straipsnio autorė

Viltė Adomaitytė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
VI Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-09-28

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
V Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-03-24

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
IV Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-01-30


Tinklaraštis  ·  Uncategorized
I Tinklaraštis

Pristatydami iniciatyvos naująjį tinklaraštį pavadinimu: „Misija – gyvenimas“, pažymime kovo mėnesį minimą endometriozės sergančiųjų palaikymą, kuris pasaulį nudažė geltona spalva. Endometriozę doc. dr. akušerė-ginekologė Kristina Jarienė apibūdina kaip piktžolę. Gydytojos teigimu, ši liga „Pasisėja kažkaip nepastebimai; laiku neaptikus ir esant puikioms sąlygoms – sparčiai plinta. Ne tik sėklomis, bet ir šaknimis.“ Šios moters kūno įsibrovėlės – endometriozės – stebėjimas turi tęstis visą gyvenimą – tai ir diagnozę turinčiosios, ir jos sveikata besirūpinančių specialistų misija.

„Didžiulis nuovargis“ – tokį endometrioze sergančios moters paveikslą linkusi piešti Kauno klinikose bei privačiose įstaigose dirbanti akušerė-ginekologė Kristina Jarienė. Anot gydytojos, gyvenimas su endometrioze itin vargina, nes išsunkiančių faktorių – daugybė. Tai ir vis atsinaujinantis ar nuolatinis skausmas, ir vienų ar kitų normų neatitinkančios menstruacijos, nuolatiniai vizitai pas įvairių sričių specialistus. Dažnu atveju sekina ir potencialus endometriozės padarinys – moters nevaisingumas. „Ši liga gali tęstis visą tavo reprodukcinį gyvenimą, kol [moteris] turi mėnesinių ciklą. O tai reiškia kone trisdešimt tavo gyvenimo metų“, – primena specialistė.

„Specialistas, kad ir kokios srities jis bebūtų, turi suprasti, kad jis gydo ne vieną kažkokį organą ar simptomą, bet visą kūną, kuriame neretai yra ir labai emociškai pavargęs žmogutis“, – atvirauja K. Jarienė.

Gydytojos teigimu, ši liga yra lėtinė, progresuojanti ir dažnai vis atsinaujinanti, todėl sergančiai ja moteriai ar merginai reikalinga nuolatinė priežiūra, stebėjimas ir, dažnai, nuolatinis gydymas. Dėl tokio endometriozės pobūdžio, su šia lėtine liga gyvenančiai moteriai tenka su ja susigyventi. Būtent čia išryškėja ir kitas, emocinis gydytojo vaidmuo. „Specialistas, kad ir kokios srities jis bebūtų, turi suprasti, kad jis gydo ne vieną kažkokį organą ar simptomą, bet visą kūną, kuriame neretai yra ir labai emociškai pavargęs žmogutis“, – atvirauja K. Jarienė.  

Akcentuodama šios ligos visapusiškumą, Jarienė apgailestauja dėl gydytojų, kurie, atlikę protokoluose bei rekomendacijose įvardintas procedūras, rankas kartais linkę nuleisti. „Pažįstu kolegų, tiesa, ne ginekologų, kurie mane yra nustebinę savo požiūriu: „Čia juk ne mūsų liga, taigi viskas padaryta, ką jai dar ten gali skaudėti“. Gali, žinokit. Ir labai. Ir ne tik gimda, kiaušidės ar kiaušintakiai „serga“. Ne veltui tarptautinėje ligų klasifikacijoje dar išskiriamos ir tokios endometriozės formos kaip: pilvaplėvės, žarnų, odos randų, net krūtinės ląstos endometriozė. Ir čia tikrai ne tik diagnozė popieriuje. Tokias klinikines situacijas esame sprendę realiame gyvenime“, – patirtimi dalinosi K. Jarienė.

Gydytoja akušerė-ginekologė primena: 

„Visada būtina įvertinti ir naudos bei žalos santykį.“

Palygindama endometriozės gydymo praktikas Lietuvoje bei užsienyje, gydytoja užtikrina, jog, nepaisant retų išimčių, visas ligos gydymui ir valdymui reikalingas priemones Lietuvos specialistai turi. Vis tik, vien tinkamų priemonių nepakanka. Gydytoja akušerė-ginekologė primena: „Visada būtina įvertinti ir naudos bei žalos santykį.“ Anot jos, vaistai nėra „nekalti”, tad išrašydami receptus, ar skirdami gydymą, specialistai turi būti itin atidūs, įvertinti galimas rizikas bei komplikacijas. „Nutinka taip, jog gydymas kartais paskiriamas „iš akies”, nepatvirtinus diagnozės, o tik ją įtariant arba galvojant, kad darinys, kurį matau ultragarsu pilve, turėtų ar galėtų būti endometriozė.” Jos nuomone, itin svarbu nuolat šviesti specialistus tam, jog būtų tiksliai identifikuota diagnozė bei paskirtas tinkamas, savalaikis gydymas.

Žvelgdama į šios ligos ateitį, gydytoja siūlytų šalyje įkurti endometriozės gydymo centrą: „Lietuva nėra didelė šalis, ko gero užtektų ir vieno tokio centro, kuriame būtų koncentruojama visa ši patologija. Tada, tikėtina, jog būtų išvengta klaidų diagnozuojant, gydant ir sudarant tolimesnį ligos bei emocinės būklės stebėjimo planą.“

Endometriozė – tai lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga. Jos metu į gimdos gleivinę panašus audinys atsiranda bei išveša už gimdos ribų, susikuria endometriozės židiniai. Ši diagnozė pasireiškia skausmingomis, nereguliariomis menstruacijomis, pilvo bei dubens skausmu, lėtiniu išsekimu, gali lemti ir moters nevaisingumą. 2020 m. oficialiosios statistikos portalo duomenimis, šia liga Lietuvoje serga daugiau nei 14 tūkst. moterų.

Straipsnio autorė

Viltė Adomaitytė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
VI Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-09-28

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
V Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-03-24

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
IV Tinklaraštis
Skaityti plačiau
2023-01-30




Meniu

  • Apie iniciatyvą
  • Iniciatyvos ataskaitos
  • Kampanijos
  • Naujienos
  • Kontaktai

E. parduotuvė

  • Prekės
  • Pristatymas ir grąžinimas
  • Krepšelis
  • Atsiskaitymas
  • Privatumo politika

Prisidėk ir TU

  • Finansinė parama
  • Verslo pagalba
  • Skirk 1,2 % GPM
  • Tapk mūsų dalimi
  • Iniciatyvos draugai

E. parduotuvė

  • Prekės
  • Pristatymas ir grąžinimas
  • Krepšelis
  • Atsiskaitymas
  • Privatumo politika

Prisidėk ir TU

  • Finansinė parama
  • Verslo pagalba
  • Skirk 1,2% GPM
  • Tapk mūsų dalimi
  • Iniciatyvos draugai

Meniu

  • Apie iniciatyvą
  • Iniciatyvos ataskaitos
  • Kampanijos
  • Naujienos
  • Kontaktai
Facebook Instagram Youtube
2023 sukurta ITMAN studijoje. Visos teisės saugomos
Mes naudojame slapukus savo svetainėje, kad suteiktume jums tinkamiausią patirtį prisimindami jūsų pageidavimus ir pakartotinius apsilankymus. Spustelėdami „Sutinku“ sutinkate naudoti slapukus.
Privatumo politikaSUTINKU
Manage consent

Privacy Overview

This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
Necessary
Always Enabled
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. These cookies ensure basic functionalities and security features of the website, anonymously.
CookieDurationDescription
cookielawinfo-checkbox-analytics11 monthsThis cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Analytics".
cookielawinfo-checkbox-functional11 monthsThe cookie is set by GDPR cookie consent to record the user consent for the cookies in the category "Functional".
cookielawinfo-checkbox-necessary11 monthsThis cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookies is used to store the user consent for the cookies in the category "Necessary".
cookielawinfo-checkbox-others11 monthsThis cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Other.
cookielawinfo-checkbox-performance11 monthsThis cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Performance".
viewed_cookie_policy11 monthsThe cookie is set by the GDPR Cookie Consent plugin and is used to store whether or not user has consented to the use of cookies. It does not store any personal data.
Functional
Functional cookies help to perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collect feedbacks, and other third-party features.
Performance
Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.
Analytics
Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.
Advertisement
Advertisement cookies are used to provide visitors with relevant ads and marketing campaigns. These cookies track visitors across websites and collect information to provide customized ads.
Others
Other uncategorized cookies are those that are being analyzed and have not been classified into a category as yet.
SAVE & ACCEPT