IV Tinklaraštis. Gimdos kaklelio vėžys.
By ITMAN
Tęsiame tinklaraštį „Misija – gyvenimas“. Ketvirtoji tema – gimdos kaklelio vėžys, kuris sausio mėnesį nudažė žalsvai mėlynos spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei. Apie tai, kodėl gimdos kaklelio vėžys nėra mirtis bei kaip reikėtų keisti su stručio veiksmais tapatintiną Lietuvoje vyraujantį požiūrį tinklaraštyje pasidalino gydytoja akušerė ginekologė Brigita Beliajeva.
„Dažnai gimdos kaklelio vėžio diagnozė smogia kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes pati liga pradinėse ikivėžinėse ir vėžio stadijose yra besimptomė. Kai pasireiškia nemalonūs simptomai, liga jau būna gana pažengusi. Pasitvirtina daugelio užmirštama tiesa – būtent profilaktinės patikros lemia ankstyvas vėžio nustatymo stadijas.“ – taip pokalbį apie klastingą onkologinę ligą pradeda gydytoja akušerė ginekologė Brigita Beliajeva.
Pasak gydytojos Brigitos Beliajevos: „Jei liga išgydyta anksti, po kiek laiko gyvenimas teka sava vaga. Žinoma, su tam tikru bangavimu, mat net ir pabaigus gydymą lieka baimė gydytojo kabinete vėl išgirsti sugrįžusią diagnozę.“
Gydytoja džiaugiasi, jog Lietuvoje tokios patikros galimybės tikrai yra: moterims nuo 25 iki 34 metų kartą per tris metus atliekamas valstybės finansuojamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o moterims nuo 35 iki 60 metų – išsamūs tyrimai dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Be to, greta savalaikės patikros, gydytoja mini ir skiepų, apsaugančių nuo kai kurių ŽPV rūšių, svarbą, o mintis apie rūpestį sveiku kūnu užbaigia primindama prevenciją: skiepus, barjerines kontraceptines priemones, apgalvotą lytinių partnerių atranką.
Nors kiekvienos pacientės istorija individuali, paklausta apie emocinius gimdos kaklelio vėžio išgyvenimus, gydytoja pastebi tartum ratu keliaujančias, pastoviai sutinkamas emocijas: „Nustačius ligą, vyrauja moters baimė ir nežinomybė. Jai iškyla daug klausimų: kas bus? kas tai per liga? kokios galimybės? ką su tuo daryti? Kartais baiminamasi mirties. Galvojama, jog vėžys lygus mirties nuosprendžiui. Tai nėra tiesa. Šiais laikais vėžys yra lėtinė liga, visai nebūtinai atnešanti mirtį. Vėliau, praėjus pirmam šokui, moteris neigia savo ligą, pyksta ant savęs, ant artimųjų, galvoja, už ką ji susirgo, ir ieško to priežasčių. Atsiranda kaltės jausmas, apmaudas, dažnai žmogus užsisklendžia savyje, nenori apie tai kalbėti su aplinkiniais.”
Anot B. Beliajevos, šiame emocijų rate itin svarbi artimųjų bei specialistų psichologinė pagalba, atviras pokalbis su gydančiu specialistu: „Liga gali kelti gėdą, depresiją. Vėliau, kai žmogus susitaiko, gauna atsakymus į savo klausimus, visada yra tikėjimas ir viltis, kad ligą bus galima įveikti. Jei liga kontroliuojama, dar ankstyva stadija arba vėžio forma neagresyvi, palaipsniui moteris grįžta į gyvenimą. Jei liga išgydyta anksti, po kiek laiko gyvenimas teka sava vaga. Žinoma, su tam tikru bangavimu, mat net ir pabaigus gydymą lieka baimė gydytojo kabinete vėl išgirsti sugrįžusią diagnozę.“
„Apmaudu, tačiau Lietuvoje dar vengiama eiti tikrintis pas gydytoją, bijoma skiepytis ir skiepyti dukras. Paskaičiusi komentarus apie tai, kad Lietuvoje šiais metais pradedama skiepyti berniukus, man šiaušiasi plaukai dėl žmonių nuomonių, nenoro priimti mokslu grįstą informaciją.“
Pasak gydytojos, kiek kitaip nusipaišo vėlesnės stadijos ligos portretas, kai kartais net ir operacinis gydymas negalimas. Dažnai tokios moterys gausiai kraujuoja, mechaniškai dėl ligos plitimo gali būti užspausti inkstai ir netekėti šlapimas, dėl ko išvedamos stomos (vamzdeliai iš inkstų ar kitų organų), gali formuotis fistulės (skylutės) tarp makšties, tiesiosios žarnos bei šlapimo pūslės, tada per makštį nevaldomai bėga šlapimas ir išmatos. Visa tai sukelia didžiulius pokyčius, diskomfortą, nerimą, beviltiškumą. Gydytojos teigimu, išryškėja baimė, kurią padidina dar ir fizinė negalia, neįmanoma higiena, savarankiškumo praradimas. Itin svarbu palaikyti tokią moterį, suteikti jai orią priežiūrą.
Anot B. Beliajevos, gimdos kaklelio vėžio kelionėje svarbus ir ligos diagnozavimo momentas: „Nustačius gimdos kaklelio vėžį, visada stengiuosi skirti pacientei laiko. Čia neturi būti numesta frazė „jums vėžys“ ir tiek. Svarbu nuraminti, paaiškinti gydymo galimybes, motyvuoti bei paskatinti nepasikliauti vien netradiciniais būdais. Liūdna, kai pacientei nustatoma pirma gimdos kaklelio vėžio stadija, taigi, užtektų tik pašalinti gimdą ir moteris būtų sveika, o ji nusprendžia gydytis netradiciniais būdais. Dažnu atveju liga išplinta iki trečios stadijos, kai užblokuojamas inkstų darbas. Tada jau laukia ilgas ir varginantis gydymas. Moteris gali būti operuojama šalinant gimdą, dalį makšties, kartais operacijos būna dar radikalesnės. Tiesa, moteris turi žinoti, kad gyvenimas tęsiasi ir po operacijos, taip pat ir lytinis gyvenimas. Jei operacija negalima, pacientės laukia ilgas gydymas pas gydytojus radioterapeutus ir chemoterapeutus. Vėliau laukia nuolatinis stebėjimas. Su pacientėmis tampame komanda.“
„Nors turime visas reikiamas priemones, šalyje vyrauja stručio pozicija – įkišiu galvą į smėlį, niekur neisiu, gal tai kaip nors mane aplenks.”
Gydytojos teigimu, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių ligų diagnostika yra pažangi, neatsiliekanti nuo kitų Europos valstybių, dirbama pagal bendras sveikatos sistemos gaires. Vis dėlto, gydytoja išskiria lietuvių problemą – nenorą tirtis: „Apmaudu, tačiau Lietuvoje dar vengiama eiti tikrintis pas gydytoją, bijoma skiepytis ir skiepyti dukras. Paskaičiusi komentarus apie tai, kad Lietuvoje šiais metais pradedama skiepyti berniukus, man šiaušiasi plaukai dėl žmonių nuomonių, nenoro priimti mokslu grįstą informaciją. Skandinavų šalys šiuo klausimu mus labai lenkia. Nors turime visas reikiamas priemones, šalyje vyrauja stručio pozicija – įkišiu galvą į smėlį, niekur neisiu, gal tai kaip nors mane aplenks.”
B. Beliajeva pokalbį baigia mintimis apie tinklaraščio kertinę idėją – misiją: „Kaip atrodo misija – gyvenimas? Man tai sunkus klausimas. Reikia gyventi gyvenimą. Stengtis priimti jį tokį, koks jis yra, ypač jei diagnozuojama lėtinė liga. Reikia ieškoti gerų pusių ir nepasiduoti. Mūsų gyvenimas nuo pat pirmų dienų yra kova, juk nebūna vien laimingų dienų. Būna ir sunkumų. Reikia mylėti save. Skirti laiko sau, ko mums, pacientais besirūpinantiems gydytojams, ir patiems pritrūksta… Mes, moterys, esame draugės, dukros, mamos, žmonos, močiutės, darbuotojos, ir tame pasaulyje pamirštame, kad pirmoje vietoje esame MES pačios. Mylėkime save ir aukščiau parašyta eilutė nesugrius. Kviečiu nebijoti gydytojų, nebijoti akušerių ginekologų ir ateiti pasitikrinti. Kelių minučių kaklelio tyrimas gali išgelbėti mūsų gyvenimą.”
Gimdos kaklelio vėžys – moterų onkologinė liga, atsirandanti supiktybėjus gimdos kaklelio ląstelėms. Svarbiausias ligos atsiradimo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris dažnu atveju lieka gimdos kaklelio ląstelėse ir, priklausomai nuo situacijos, per keletą metų sukelia gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, dėl kurių gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys. Liga klastinga tuo, kad pradinėse stadijoje gali būti besimptomė, o pagrindiniai simptomai dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose.
Straipsnio autorė
Viltė Morta Adomaitytė
Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.
