Aš negyvenu tamsoje

Irma Jokštytė su aklumu gyvena nuo vaikystės. Regėjimo negalia jai netrukdė nei kartu su draugais laipioti medžiais, nei važinėti dviračiu ar vienai vykti į tolimas keliones. Nuoširdžiu pokalbiu su Irma Jokštyte apie jos patirtis dalinasi socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“, tikėdama, jog žodis „negalia“ neturėtų reikšti negalėjimo, bet priešingai – galėjimo gyventi laisvai.

Radijo laidų vedėja, žurnalistė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) primininko pavaduotoja Irma Jokštytė prisipažįsta – po tiek metų, ji vis dar pažindinasi su savo aklumu. Vis tik, regėjimo negalia neapribojo nerūpestingos, nuotykių pilnos vaikystės, kurios prisiminimais Irma dalijosi pokalbyje su „Skirtingos Spalvos“ iniciatoriumi Daliumi Stankevičiumi.

Paklausta apie savo baimes, Irma teigia: „Aš nebijau gyventi“. Kelionės – vienas to pavyzdžių, o kurioziškų situacijų keliaujant tolimose šalyse jai nestinga: istorijomis su apsauga pasienio postuose ar netyčiomis pasisavintomis kito žmogaus šlepetėmis Irma dalijosi pokalbio metu. Tiesa, nors ji sakosi nebijanti juoktis iš beviltiškų, net kartais „graudžiai komiškų“ situacijų, kuriose atsiduria kasdien, drąsia savęs vadinti nėra linkusi. „Nesu labai drąsi, esu protingai drąsi“, – teigia su regėjimo negalia gyvenanti Irma.

Pokalbio metu Irma taip pat aptarė, ko apie neregių gyvenimą dažniausiai nesupranta matantys žmonės. Vienas šių aspektų – tai, jog būdama akla, ji negyvena tamsoje, o atodūsis prie klausimo „Nematai?“ visai nėra reikalingas. Pokalbio metu Irma taip pat dalijosi LASS veiklos svarba ir galimybe su aklumu gyvenantiems ar neregius vaikus auginantiems tėvams kreiptis pagalbos, nes, pasakodama apie savas patirtis, ji pabrėžia artimos aplinkos svarbą regėjimo negalią turinčio žmogaus gyvenime.

Laidos pabaigoje paklausta apie svajones Irma nedvejodama atsakė: „Nesvajoju apie matymą. Mano svajonės susijusios su patiriamais dalykais ir tuo, kad aš galėčiau iš viso tai patirti“.