• Apie Mus
    • Apie iniciatyvą
    • Socialinės kampanijos
    • Naujienos
    • Iniciatyvos ataskaitos
    • Kontaktai
  • Herojų istorijos
    • Elena ir Tadas | Ankstukai
    • Justė | Savižudybių prevencija
    • Irma | Aklumas
    • Indrė | Pogimdyminė depresija
    • Tomas | Autizmas
    • Marius | Bipolinis sutrikimas
    • Kęstutis | Alkoholizmas
    • Ieva | Depresija
    • Šarūnas | Kraujo vėžys
    • Iva | Dauno sindromas
    • Dalius | Cukrinis diabetas
  • Rubrika „Patarimai”
    • Ankstukai
    • Savižudybių prevencija
    • Aklumas
    • Pogimdyminė depresija
    • Autizmo spektro sutrikimas
    • Bipolinis sutrikimas
    • Alkoholizmas
    • Depresija
  • Prisidėk ir TU
    • Finansinė parama
    • Verslo pagalba
    • Skirk 1,2 % GPM
    • Tapk mūsų dalimi
    • Iniciatyvos draugai
  • E. parduotuvė
  • Apie Mus
    • Apie iniciatyvą
    • Socialinės kampanijos
    • Naujienos
    • Iniciatyvos ataskaitos
    • Kontaktai
  • Herojų istorijos
    • Elena ir Tadas | Ankstukai
    • Justė | Savižudybių prevencija
    • Irma | Aklumas
    • Indrė | Pogimdyminė depresija
    • Tomas | Autizmas
    • Marius | Bipolinis sutrikimas
    • Kęstutis | Alkoholizmas
    • Ieva | Depresija
    • Šarūnas | Kraujo vėžys
    • Iva | Dauno sindromas
    • Dalius | Cukrinis diabetas
  • Rubrika „Patarimai”
    • Ankstukai
    • Savižudybių prevencija
    • Aklumas
    • Pogimdyminė depresija
    • Autizmo spektro sutrikimas
    • Bipolinis sutrikimas
    • Alkoholizmas
    • Depresija
  • Prisidėk ir TU
    • Finansinė parama
    • Verslo pagalba
    • Skirk 1,2 % GPM
    • Tapk mūsų dalimi
    • Iniciatyvos draugai
  • E. parduotuvė
Facebook Instagram Youtube Search
  • Apie Mus
    • Apie iniciatyvą
    • Socialinės kampanijos
    • Naujienos
    • Iniciatyvos ataskaitos
    • Kontaktai
  • Herojų istorijos
    • Elena ir Tadas | Ankstukai
    • Justė | Savižudybių prevencija
    • Irma | Aklumas
    • Indrė | Pogimdyminė depresija
    • Tomas | Autizmas
    • Marius | Bipolinis sutrikimas
    • Kęstutis | Alkoholizmas
    • Ieva | Depresija
    • Šarūnas | Kraujo vėžys
    • Iva | Dauno sindromas
    • Dalius | Cukrinis diabetas
  • Rubrika „Patarimai”
    • Ankstukai
    • Savižudybių prevencija
    • Aklumas
    • Pogimdyminė depresija
    • Autizmo spektro sutrikimas
    • Bipolinis sutrikimas
    • Alkoholizmas
    • Depresija
  • Prisidėk ir TU
    • Finansinė parama
    • Verslo pagalba
    • Skirk 1,2 % GPM
    • Tapk mūsų dalimi
    • Iniciatyvos draugai
  • E. parduotuvė
Facebook Instagram Youtube Search

Uncategorized

Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys: Sustok pasikalbėti, pažinti ir įkvėpti

Šiame greitai besisukančiame pasaulyje turime ieškoti ramybės stotelės, kurioje galėtume pasikalbėti, pažinti ir įkvėpti. Būtent todėl balandžio 9–11 d. PC ,,Europa“ ir socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ organizuojamas renginių ciklas apie emocinę sveikatą ,,Sustok pasikalbėti, pažinti ir įkvėpti“ kvies miestiečius sustoti.

Renginio pavadinime slypi žinutė patyrusiems perdegimą, besijaučiantiems pasimetus kasdienybėje, nerandantiems savo vidinio balso ar besidomintiems emocine sveikata. Kiekviena renginio diena kvies patirti skirtingą būseną, leis sužinoti daugiau informacijos apie gyvenimo ir darbo balansą, streso valdymą, terapijų poveikį organizmui, santykius su kolegomis ar darbdaviu, tinkamus pagalbos sau būdus. „Ryškiausias šio renginio pavadinimo žodis – „sustok“. Juo tiesiogiai kreipiamės į žmogų, patiriantį nuolatinį bėgimą, buvimą visur kitiems, bet ne sau. Turime suprasti, kad dažnai lygiuojantis ar siekiant būti kažkuo, bet ne savimi, iš tikrųjų kenkiame patys sau. Tarsi pradedame gyventi būsenoje „užstrigęs bėgimo takelis“, kuris kažkada nuo didelės įtampos suges ir sustos, o jį sutaisyti prireiks laiko. Taip dažnai veikia ir mūsų emocinė sveikata, kai ją paliekame tolimame plane, o kūnas vis mums siunčia signalus, kad reikia su kažkuo pasikalbėti, reikia bandyti pažinti tikrąjį aš ir tiesiog įkvėpti“, – mintimis dalijasi Dalius Stankevičius. 

3 dienos, 3 sustojimo stotelės su žymiausiais Lietuvos emocinės sveikatos specialistais ir žinomais žmonėmis. Renginį moderuos socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius.  

Renginio vieta: PC EUROPA

Balandžio 9 d. „Sustok pasikalbėti“
  • 12.00–13.00 val. kakavos terapija su Samanta Dvilevičiūte (būtina išankstinė registracija). Ši žemės elemento ceremonija atkeliavo iš Meksikos. Kakavos poveikis padeda skleistis kūrybai, nuramina mintis ir gydančiai veikia kūną, protą ir sielą. 
  • 17.30–18.30 val. pokalbis apie perdegimą su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu. Pokalbio tema ,,Perdegimas: viską darau, nors nieko nenoriu“.  
  • 19.00–20.00 val. knygos pristatymas su prof. Eugenijumi Laurinaičiu. Pokalbio tema ,,Knygos ,,Žuvis vandenyje“ pristatymas. Ar suprantu, kodėl taip bendrauju?“.  
Balandžio 10 d. „Sustok pažinti“
  • 12.00–13.00 val. balso ir muzikos terapija su Migloko (būtina išankstinė registracija). Terapijoje pasinersite į spontanišką, žaismingą ir improvizacinį dainavimo pratimų procesą, susipažinsite su vokalinėmis kvėpavimo technikomis, išmoksite savo balsus išreikšti emocijomis. Atkreipiame dėmesį, kad išankstinė dainavimo patirtis nėra būtina. 
  • 17.30–18.00 val. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos mokymai. 
  • 18.00–19.00 val. pranešimas apie savęs pažinimą su psichoterapeute Brigita Kaleckaite. Pranešimo tema ,,Tapatybės žemėlapis: kaip atrodo savimonės žingsniai?“.  
Balandžio 11 d. „Sustok įkvėpti“
  • 12.00–13.00 val. kuksando terapija su Nacionalinio kuksando centro įkūrėja, ergoterapeute Toma Pagojute-Kumžiene (būtina išankstinė registracija). Kuksando – tai tradicinė senoji Korėjos fizinių pratimų, taisyklingo diafragminio kvėpavimo, meditacijos, akupresūros ir gyvensenos sistema, kuri padeda įveikti stresą̨, nuovargį, nemigą, atkuria emocijų̨ pusiausvyrą, lengvina skausmus ir ligų sukeltus negalavimus. 
  • 17.30–18.30 val. uždaromoji renginio diskusija su prof. Eugenijumi Laurinaičiu ir atlikėja Monique. Diskusijos tema ,,Savęs pokyčio vairas – mūsų rankose“. 
  • 19.00–19.45 val. Monique akustinis koncertas.   

• Renginys nemokamas. 
• Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukose ir vaizdo įrašuose gali matytis Jūsų atvaizdas. Dalyvaudami renginyje, Jūs kartu sutinkate, kad vaizdinė medžiaga gali būti naudojama įvairiose viešinimo priemonėse (socialinėje erdvėje, interneto portaluose).  

A1-05
A1-19
A1-03
A1-8
A1-09
A1-11
A1-13
A1-15
A1-20
A1-06
Previous
Next

Renginio organizatoriai

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Renginys apie ankstukus
Skaityti toliau

Žinomų žmonių patirtys apie emocinę sveikatą
Skaityti toliau

Renginys: Sustok pasikalbėti, pažinti ir įkvėpti
Skaityti toliau


Iniciatyva  ·  Uncategorized
Iniciatyva mini ketverių metų gimtadienį

Socialinė iniciatyva gruodžio 21 d. mini ketvirtąjį gimtadienį. Per ketverius gyvavimo metus iniciatyvos komanda įgyvendintais darbais stengėsi mažinti atskirtį tarp ,,mes“ ir ,,jie“. Siekdama spręsti susijusias problemas su tam tikromis diagnozėmis ar sergančiųjų bendruomenių išgyvenimais, iniciatyva prisidėjo prie Lietuvos kūrimo, kurioje visiems būtų gera gyventi. „Skirtingos Spalvos“ – tai iniciatyva, kuri nesiekia gailėti žmonių ar liūdėti dėl to, kad jie serga, o stengiasi suprasti skirtingus sergančiųjų gyvenimus, jų esamą spalvų spektrą bei žmogaus galią įgyvendinti tikslus nepaisant savo diagnozės.

Už šios gražios iniciatyvos slepiasi vos keli žmonės ir savanoriai, kurie prisideda prie visuomeninių renginių organizavimo, socialinių kampanijų kūrimo ir pagalbos sergančiųjų bendruomenėms. Iniciatyvos įkūrėjas Dalius Stankevičius sako, jog socialinės iniciatyvos veikla nėra lengvos kasdienybės užsiėmimas. Visgi darbas komandoje, bendras tikslas, atviri pokalbiai, dalijimasis užduotimis padeda tikslus ir svajones vėl ir vėl lipdyti iš naujo. Apie komandos užkulisius, džiaugsmus ir pokyčius dalinasi socialinės iniciatyvos ,,Skirtingos Spalvos“ komandos nariai: 

,,Kai 2019 m. gruodžio 21 d. visuomenei su komanda pristatėme socialinės iniciatyvos ,,Skirtingos Spalvos“ užmojus ir pagrindinį tikslą – mažinti juntamą socialinę atskirtį, supratau, kad nuo tos dienos manyje sustiprės pamatinių vertybių svarba. Ir, praėjus ketveriems metams, galiu drąsiai teigti, kad taip ir yra. Supratau, kad žmogiškumas ir gebėjimas empatiškai jausti kitus yra tas raktas į santykį su gyvenimu ir tikrumą su žmogumi, ko mums šiomis dienomis taip trūksta. Noriu tikėti, kad žmonės atradę iniciatyvą, galės pažinti savo turimas vertybes ar jas auginti iš naujo“, – sako iniciatyvos įkūrėjas Dalius Stankevičius.  

Paklausus, kaip atsirado pagrindinė iniciatyvos mintis mažinti atskirtį tarp ,,mes“ ir ,,jie“, Dalius atvirauja, jog tai įvyko iš jausmo, kad nors ir esame visi skirtingi, bet neturime būti atskirti: ,,Juk kiekvienas iš mūsų norime gyvenime turėti lygias teises: galimybę dalyvauti norimo darbo atrankose, nevaržomai nuvykti į parduotuvę ar gydymo įstaigą, dalyvauti mėgstamo atlikėjo ar grupės koncerte, pabūti meno parodoje ar be baimės akyse užlipti ant scenos ir parodyti savo ypatumus. Ir visai nesvarbu, ar aš gyvenu su lėtine liga, sutrikimu ar tam tikra negalios forma, aš dienos pabaigoje vis tiek esu žmogus, nesu jie, tie kiti, bet esu mes“. 

Kalbant apie vertybes, iniciatyvos narė Jurgita Bakanaitė sako jaučianti, kad iniciatyva veikia vedama didžiulio tikėjimo: ,,Tikėjimo, jog iš tiesų galime kažkam padėti, tikėjimo, kad kartu galime daugiau, kad be manęs galbūt nebūtų šalia esančio žmogaus, tikėjimo, kad net vieno žmogaus indėlis gali padaryti didelę įtaką kito žmogaus gyvenimui. Man iniciatyva yra apie žmogų, jausmus, galimybę pažinti ir kažką pakeisti. Nors ir mažais žingsneliais link svarbių pokyčių kiekvienam iš mūsų“. 

Komandos nariai sako ir tai, jog besikeičianti iniciatyva augina ir juos pačius, o tai ypač skatina pagalbą kitiems. ,,Komandoje vis juokaujame, kad nuo įkūrimo pradžios tenka praeiti labai daug etapų: nuo scenos rekvizitų nešiojimo iki bendravimo su garbingais srities specialistais, kurie puikiai išmano savo darbą. Tokie etapai ir grūdina, ir leidžia suprasti, kad padėti kitam galime ne tik finansiškai. Pagalbos reikia visada ir visokios: pokalbio, ištiestos rankos ar tiesiog buvimo šalia. Būti iniciatyvos dalimi reiškia būti tuo nedideliu vilties spindulėliu kažkam, ko galbūt net nepažįsti, tačiau žinojimas, kad tą viltį pasėjai kitame žmoguje, yra neįkainojamas. Tą jausmą linkėčiau pajusti kiekvienam“, – atvirauja Jurgita.  

Paklausus, ar yra kokių nors įsimintinų ir smagių istorijų, kurios nutiko iniciatyvos gyvavimo laikotarpiu, iniciatyvos narė Deima sako, jog visos istorijos ir nutikimai su šia komanda yra įsimintini, o pati komanda jai tapusi daugiau nei tik kolegos: ,,Turbūt labiausiai man įstrigęs įvykis – Eurovizijos žiūrėjimas. Prieš Irmos Jokštytės istoriją apie gyvenimą su aklumu susitikome visi vieną dieną anksčiau, pasiruošėme renginiui, o vakare su komanda kartu žiūrėjome Euroviziją. Labai suartėjome ir būtent tuo momentu supratome, kad esame ne tik komanda, bet ir draugai“. 

Komandos nariai prisipažįsta ir tai, kad kartais būna tikrai sunku norint įgyvendinti tam tikras idėjas, tačiau įvairių žmonių komentarai ir pagyrimai skatina judėti tolyn. ,,Nors iniciatyvoje vyrauja labai daug ryškių spalvų, kartais tos spalvos šiek tiek išblunka. Kartais pradedi abejoti savimi, kartais užklumpa jausmas, kad negali padėti visiems, nes vis kažko trūksta – lėšų, žmonių ar laiko, nors idėjų galvoje tiek daug. Tačiau viena gauta žinutė po renginio, vienas komentaras socialiniuose tinkluose, gautas laiškas, kad mūsų kuriamas turinys padėjo kažkam išgyventi sunkias akimirkas, per vieną sekundę panaikina nuovargį, o spalvos vėl ima ryškėti“, – sako iniciatyvos narė Jurgita. 

Pakalbinus apie ateities siekius, ,,Skirtingų Spalvų“ įkūrėjas D. Stankevičius sako, jog pagrindinis iniciatyvos tikslas – išlikti ir toliau savo darbais būti šalia žmogaus ir jam padėti tiek fiziškai, tiek emociškai: ,,Kaip iniciatyvos įkūrėjas, noriu pasidžiaugti, kad turime subūrę mus palaikančiųjų, draugų ratą. Su tais žmonėmis galime padaryti daug daugiau nei vieni. Kiekviena ir skirtinga palaikymo forma mums yra didžiulė motyvacija ir toliau savo darbais mažinti socialinę atskirtį“.  

Akimirkos

Zemaitis photography nuotr. 4
IMG_9754
A7402606
B. Laurinaitytė nuotr. 3
B. Laurinaitytė nuotr. 8
B. Laurinaitytės nuotr (3)
A7402412
09.13Acmegeridarbai-276
B. Laurinaitytės nuotr 7
09.13Acmegeridarbai-44
_MG_2732_pataisyta
Previous
Next

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys apie ankstukus
Skaityti toliau
2024-10-03

Renginiai  ·  Uncategorized
Žinomų žmonių patirtys apie emocinę sveikatą
Skaityti toliau
2024-04-15

Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys: Sustok pasikalbėti, pažinti ir įkvėpti
Skaityti toliau
2024-03-24


Tinklaraštis  ·  Uncategorized
VII Tinklaraštis. Plaučių vėžys.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ tęsia tinklaraštį „Misija – gyvenimas“. Septintoji tema – plaučių vėžys, kuris lapkričio mėnesį nudažė baltos spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei. Apžvelgdamas plaučių vėžio temą, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbantis prof. Edvardas Danila situaciją aptaria paprastai: „Medicinoje yra nemažai mitų, tikėjimo, daug mokslo, norų, šiek tiek ir komercijos“. Gydytojas su socialine iniciatyva pasidalijo praktiška, kiekvienam žmogui reikalinga informacija apie pasaulyje labiausiai paplitusį vėžio tipą – plaučių vėžį.

Tai yra tiesa – plaučių vėžiu gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus, jis gali būti rūkantis ar nerūkantis. Vis dėlto, toks apibendrinimas nereprezentuoja statistikos. Kalbant apie plaučių vėžį, neįmanoma ignoruoti akivaizdžios plaučių ligų sąsajos su rūkymu – didžioji dalis plaučių vėžio diagnozę išgirdusių žmonių yra rūkantys. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo prof. Edvardo Danilos teigimu, statistika liūdinanti, bet paprasta – beveik kiekvienas ilgus metus rūkantis žmogus suserga lėtiniu bronchitu, 1 iš 10 – plaučių vėžiu.

Prof. Edvardas Danila pabrėžia: „Organizmas nėra katilas, jog jį ėmei ir išvalei. Tai milžiniškas fabrikas, kuriame daug vienas su kitu susijusių mechanizmų ir organų.“

Gydytojo pulmonologo teigimu, kalbant apie rūkančius žmones, plaučių vėžio susiformavimui įtakos turi du rūkymo veiksniai: gausa (kiek surūkoma) bei trukmė (kiek ilgai rūkoma). E. Danilos teigimu, dažnu atveju didesnę svarbą plaučių vėžio klausimu vis dėlto turi rūkymo trukmė, t. y. kiek metų rūkoma, net jei kasdien surūkomas kiekis nėra didelis: „Tabako degimo metu organizme susidaro aktyvūs deguonies dariniai, genetiniame lygmenyje pastebimos mutacijos, kurių rūkant pamažu daugėja. Būtent todėl matematika grįstas plaučių vėžio paciento portretas ganėtinai aiškus – dažniau suserga vyresni, bent 50–60 metų sulaukę žmonės, kurių organizmas buvo žeidžiamas ilgą laiką. Tokie žmonės negyvena „kaip kurmiai“, todėl dažnai išgirdę diagnozę nenustemba. Žinoma, išimčių tikrai būna. Jauniausias mano diagnozuotas plaučių vėžio pacientas teturėjo vos 21-erius metus, juk rūkyti kai kurie pradeda jau pirmoje klasėje“.

Pasak prof. E. Danilos, svarbu paminėti ir kartais užmirštamą tiesą – skaičiuojama, jog pasyvaus rūkymo, t. y. antrinių tabako dūmų kvėpavimo žala prilygsta 1–2 surūkytoms cigaretėms per dieną. Jei žmogus praleido ne vieną dešimtį metų, kasdien kvėpuodamas rūkančio žmogaus išpučiamus dūmus, jo rizika susirgti plaučių vėžiu itin padidėja, juk, kaip minėta, plaučių vėžio klausime svarbi organizmo susidūrimo su tabaku trukmė. Atrodo paradoksalu, bet nei karto savo burnoje cigaretės neužsidegęs žmogus gali turėti didesnę riziką nei tas, kuris kažkuriuo gyvenimo metu intensyviai rūkė, ypač jei rūkyti nustojo jaunas: „Kad ir kiek berūkai, tu pirmiausia sukeli genetinius, besimptomius, o vėliau – ir struktūrinius plaučių pakitimus. Padėti sau galima – rūkymo atsisakius, organizmas pradeda atstatymo procesus. Jaunas, stipraus imuniteto organizmas dažnu atveju geba visiškai ištaisyti rūkymo sukeltus pokyčius, išvengdamas negrįžtamų plaučių pažeidimų. Net pati ankstyviausia vėžio stadija (vadinamoji carcinoma in situ), dar niekur neišplitusi, yra grįžtama”, – viltingais mokslinių tyrimų duomenimis dalijosi prof. E. Danila.

Džiugu, jog ne tik jauno organizmo genai geba aktyviai taisyti kitus, rūkymo pažeistus genus. Tam gydytojas pataria gyventi pagal seniai žinomą informaciją: visavertė mityba, kasdienė mankšta, šioks toks grūdinimasis, socialiniai santykiai – partneris ar partnerė: „Visi šie komponentai stiprina žmogaus gynybinius mechanizmus, kurie savo ruožtu padeda atitaisyti rūkymo sukeltas genetines plaučių ląstelių mutacijas“. Gydytojas pulmonologas drąsiai ragina ne tik skirti nuoširdų savo dėmesį minėtoms gyvenimo dalims, bet ir nepasitikėti alternatyvą žadančiais produktais: „Svarbu nesivaikyti mitų: gausybės sintetinių vitaminų, stebuklingų papildų ar mineralų, viso organizmo išvalymą žadančių preparatų. Organizmas nėra katilas, jog jį ėmei ir išvalei. Tai milžiniškas fabrikas, kuriame daug vienas su kitu susijusių mechanizmų ir organų“.

„Gydytojas – ne dievas ir ne pranašas. Gydytojas negali žinoti visko, nereikėtų jo absoliutinti, ypač jei kalbame apie sudėtingas ligas, kur yra daug niuansų. Pacientas savo ligoje turi būti ne pasyvus, o aktyvus dalyvis”

Prof. E. Danilos nuomone, palyginus užsienio valstybių ir Lietuvos patirtis, Lietuva yra per vidurį – gana stipriai atsiliekanti nuo pačių pažangiausių valstybių, tačiau gerokai lenkianti kitas: „Viskas priklauso nuo finansavimo. Plaučių vėžį pacientui patvirtinti mes tikrai galime, tačiau pritrūksta galimybių visapusiškai ištirti visas naviko audinio savybes ir skirti individualiai pritaikytą gydymą. Be to, ne visi vaistai yra prieinami, nepakanka įrangos, dėlto susidaro eilės ir mažėja išgyvenamumas“.

Pasak gydytojo, plaučių vėžio ankstyvo aptikimo klausimu šiuo metu vienareikšmiškai lyderiauja kompiuterinės tomografijos tyrimas, tačiau šį neinvazinį tyrimą visiems kasmet atlikti nėra realu – nors šiuolaikinio kompiuterinio tomografo sukeliama apšvita yra menka, įprastu atveju reguliariai tirtis gydytojas rekomenduoja tik nuo 45–50 metų amžiaus, ypač aktyviai ar pasyviai rūkantiems. Tiesa, nerūkančiųjų plaučių vėžiu sergančių pacientų dalis kasmet vis auga. „Klimatas šyla, atsiranda daugiau dulkių, pramonės sukeliamų teršalų, kietųjų dalelių, sukeliančių uždegimą. Be to, žmogus gyvena ilgiau, nei jam biologiškai „priklausytų“ gyventi, tad mūsų atstatymo mechanizmai evoliuciškai nespėja su tuo, kad gyvenimas gerėja, nes visada turime maisto, šilumos ir pan.“, – nerūkančių žmonių plaučių vėžio priežastis komentuoja gydytojas pulmonologas. 

Prof. E. Danila sutinka su tinklaraščio „Misija – gyvenimas“ pavadinimo reikšme ir akcentuoja, jog paciento ir gydytojo misija yra bendra, čia svarbus dialogas ir abiejų aktyvios pastangos: „Gydytojo vaidmuo yra paskatinti žmogų kovoti dėl savęs. Gydytojas – ne dievas ir ne pranašas. Gydytojas negali žinoti visko, nereikėtų jo absoliutinti, ypač jei kalbame apie sudėtingas ligas, kur yra daug niuansų. Pacientas savo ligoje turi būti ne pasyvus, o aktyvus dalyvis“. Gydytojo pulmonologo teigimu, gali prisidėti ir kiti žmonės: „Turime dalintis savo gerosiomis patirtimis. „Žiūrėkit – rūkiau, bet mečiau. Nugalėjau vėžį, nugalėjau savo turėtą priklausomybę, ligą“. Vis tik, svarbiausi yra paties paciento veiksmai: „Gaila, jog dalis žmonių net ir pagaliau pasveikę toliau neatsisako tabako. Ne retai tokiu atveju vėžys vėl sugrįžta, t. y. susiformuoja kitoje vietoje. Vakaruose vyrauja požiūris „Ko kiti žmonės (pvz. gydytojai, artimieji) dėl manęs nepadarė, nepasakė?“. Pasitelkime Rytų išmintį ir klauskime „Ko dėl savęs nepadariau aš pats?“ Nėra stebuklingų tablečių. Imi ir kovoji dėl savęs“.

Plaučių vėžys – pasaulyje viena labiausiai paplitusių vėžio formų. Ji lemia didžiausią mirštamumą. Pagrindinė plaučių vėžio priežastis yra rūkymas, tačiau įtakos turi ir pasyvus rūkymas (kvėpavimas rūkymo metu išpučiamais dūmais), įvairių kietųjų dalelių patekimas į organizmą, savaime atsirandantys genetiniai pokyčiai, paveldimumas ir kt. Plaučių vėžio raidoje pirmiausia  įvyksta genetiniai plaučių ląstelių pokyčiai, kurie dar yra besimptomiai, todėl svarbu „profilaktiniai“ tyrimai ir sveika, organizmo imunitetą stiprinanti gyvensena.

Straipsnio autorė

Viltė Morta Adomaitytė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
VI Tinklaraštis. Skydliaukės vėžys.
Skaityti toliau
2023-09-28

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
V Tinklaraštis. Tuberkuliozė.
Skaityti toliau
2023-03-24

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
IV Tinklaraštis. Gimdos kaklelio vėžys.
Skaityti toliau
2023-01-30


Iniciatyva  ·  Uncategorized
Laiku sulaužytos tylos kaina

Dėmesys savo emocinei sveikatai, tolerancijai ir ieškojimas, kaip jaustis geriau – apie tai buvo kalbama socialinės iniciatyvos ,,Skirtingos Spalvos‘‘ ir Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro organizuotame renginyje ,,O kas viduje?‘. Lapkričio 16 d. būrėsi per 500 kauniečių bei miesto svečių į renginį, skirtą Pasaulinei tolerancijos dienai paminėti. Čia susirinkusiųjų laukė daug edukacijų: nevyriausybinių organizacijų mugė, kurioje buvo galima rasti daug naudingos informacijos apie emocinę sveikatą, interaktyvus žaidimas su psichologe prof. Nida Žemaitiene ir įkvepiantis pokalbis su Nojumi Berlinsku. Žiūrovus su muzika pasitiko ir renginį vainikavo Mantas Ben koncertas.

Kaip būti tolerantišku kitiems? Socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjas ir renginio moderatorius Dalius Stankevičius renginio pradžioje užsiminė, norintis tikėti, kad po šio renginio turbūt daugelis išdrįs paklausti savo draugo, kaip jis jaučiasi? Kas jo viduje? Ar galiu kuo nors padėti, kad jaustumeis saugesniu? ,,Tokie klausimai gali padėti žmogui atsiverti ir suprasti, kad šalia esančiam jo būtis yra svarbi ir reikalinga‘‘, – atidarydamas renginį mintimis pasidalino D. Stankevičius.  

Lietuvai vis dar esant vienai iš pirmaujančių šalių pagal savižudybių skaičių, Kauno visuomenės sveikatos biuro direktorė Gerda Kuzmarskienė pabrėžė, jog šiais laikais žmonija susiduria su daug iššūkių, todėl svarbu gauti paramą. ,,Ši idėja mums gimė tyliai, norėjome pakviesti jaunimą kalbėti apie emocinę sveikatą. Šiandieną mes susiduriame su be galo daug iššūkių tiek valstybiniu lygmeniu, tiek mokykloje, namuose, todėl labai svarbu rūpintis savimi ir gauti emocinę paramą, suteikti ją tiek sau, tiek kitam. Norime paskatinti kalbėti ir rūpintis savo emocine sveikata“, – teigė direktorė G. Kuzmarskienė. 

Renginio pradžioje moksleiviai, studentai ir visi kiti, besidomintys savižudybių prevencijos tema, rašė laišką sau. Kodėl mums svarbu išreikšti savo emocijas raštu? Taip renginio pradžioje psichologės prof. Nidos Žemaitienės paklausė renginio moderatorius. Profesorė atsakė, jog tai yra terapijos rūšis, vienas iš būdų – automatinis rašymas. Kai yra pyktis, mes galime vartoti bet kokius žodžius, nesvarbi gramatika. Svarbu tai, ką mes norime pasakyti sau, o atvirumas – tai kelias į savęs pažinimą.  

Po laiško sau žmonės galėjo žaisti interaktyvų žaidimą, o po jo laukė diskusija su pačia profesore Nida. Diskusijoje buvo aptarta daug dalykų: kaip gydoma depresija, kaip ieškoti būdų padėti sau, nuo ko prasideda savižudybių prevencija, kaip suprantama tolerancija. N. Žemaitienė renginio metu paminėjo, jog tolerantiškas žmogus turi būti priimantis save.  

Po interaktyvaus žaidimo aptarimo renginio dalyviai laukė įkvepiančio pokalbio su sveikos gyvensenos treneriu Nojumi Berlinksu. Diskusijoje Nojus prisipažino, jog pats gyvenime yra turėjęs sunkų periodą, kai nenorėjo nieko daryti ir kas rytą keltis iš lovos.  

Visiems, kam kyla mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo, renginio moderatorius D. Stankevičius, baigdamas pokalbį, priminė, kad tamsios dienos nesitęs amžinai, svarbu išmokti priimti pagalbą ir būti dėkingu: ,,Po tamsos visada ateina šviesa, tik reikia norėti ją įsileisti, žengti žingsnį šviesos link ir padėkoti sau už tai, kad esu.‘‘ 

Akimirkos iš renginio

A7402132
A7402150
A7402161
A7402174
A7402182
A7402316
A7402328
A7402353
A7402405
A7402412
A7402418
A7402426
A7402444
A7402471
A7402476
A7402483
A7402576
A7402592
A7402606
A7402624
A7402664
A7402678
A7402718
Previous
Next

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys apie ankstukus
Skaityti toliau
2024-10-03

Renginiai  ·  Uncategorized
Žinomų žmonių patirtys apie emocinę sveikatą
Skaityti toliau
2024-04-15

Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys: Sustok pasikalbėti, pažinti ir įkvėpti
Skaityti toliau
2024-03-24


Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys: O kas viduje?

O kas viduje? – šis nemokamas renginys skirtas šviesti jaunus žmones savižudybių prevencijos tema, skatinantis drąsiai kalbėti apie jausmus, siekiantis suprasti moksleivių ir studentų emocijas, pagalbos šalia esančiam svarbą.

Iniciatyva kartu su Kauno miesto visuomenės sveikatos biuru kreipiasi į jaunus žmones. Norėdami kalbėti apie savižudybių prevenciją, kuri skirta išgelbėti gyvybes, mažinti savižudišką elgesį ir stiprinti toleranciją psichikos sveikatos temai. Savižudybė yra sudėtinga problema, kuriai įtakos turi įvairūs veiksniai, įskaitant gyvenimo aplinkybes ir socialinį palaikymą. Svarbu pripažinti, kad mintys apie savižudybę nėra silpnumo požymis, o veikiau – emocinio skausmo rodikliai. „Džiaugiuosi, kad drauge su Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro komanda galime organizuoti renginį, kuris skirtas jaunų žmonių auditorijai. Tikiu, kad svarbiausi žmogiškumo pamatai yra pastatomi būtent prieš mums tampant suaugusiu žmogumi, todėl tokie renginiai, skatinantys savęs ir šalia esančio pažinimą yra svarbūs vaikų emocinei raidai. Atvykite į šį renginį ir išsineškite su savimi tolerancijos pamokas”, – drąsina iniciatyvos „Skirtingos Spalvos” įkūrėjas Dalius Stankevičius.

Renginys vyks lapkričio 16 d. nuo 13.00 val., Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28).

Prieš atvykstant į renginį būtina išankstinė registracija. 

REGISTRACIJA
Renginio metu
  • Vyks nevyriausybinių organizacijų mugė
  • Kviesime dalyvauti interaktyviame žaidime su prof. Nida Žemaitiene
  • Pasiklausysite įkvepiančio pokalbio su prekės ženklo ir sporto klubo „Priklausomi nuo sporto” įkūrėju Nojumi Berlinsku
  • Išgirsite Manto Ben koncertą
Organizacijų mugė
Interaktyvi veikla
Pokalbis
Koncertas
Moderatorius
Previous
Next

Renginio organizatoriai ir draugai

Susiję straipsniai​

Renginys apie ankstukus
Skaityti toliau

Žinomų žmonių patirtys apie emocinę sveikatą
Skaityti toliau

Renginys: Sustok pasikalbėti, pažinti ir įkvėpti
Skaityti toliau


Tinklaraštis  ·  Uncategorized
VI Tinklaraštis. Skydliaukės vėžys.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ tęsia tinklaraštį „Misija – gyvenimas“. Šeštoji tema – skydliaukės vėžys, kuris rugsėjo mėnesį nudažė mėlynos, rožinės bei žalsvai mėlynos spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei. Kartais būna akivaizdu: jei skauda ranką, greičiausiai, problemos sprendimo turime ieškoti pačioje rankoje. Viskas daug kebliau su hormonus gaminančiu organu – skydliauke. Apie jos sutrikimus ir gydymą socialinei iniciatyvai VšĮ „Skirtingos Spalvos“ papasakojo endokrinologė-trichologė Rūta Kerpauskienė, paliesdama dažnai su skydliaukės veikla susijusios plaukų ir galvos odos problemos jautrumą.

„Juk labiausiai gąsdina tai, ko nesupranti“, – taip savo ilgametę patirtį su skydliaukės sutrikimų turinčiais pacientais apibūdina endokrinologė-trichologė Rūta Kerpauskienė. Šių ligų paciento portretas yra itin įvairus: gali sirgti ir vyrai, ir moterys, vaikai ar vyresni žmonės, o skydliaukė labai svarbi reguliuojant įvairias organizmo funkcijas, pavyzdžiui širdies darbą, nervų sistemą, virškinimą. Būtent todėl, pasak R. Kerpauskienės, geriausia nebandyti į visus iškilusius sveikatos klausimus atsakymus surasti patiems, verčiau ateiti išsitirti skydliaukės (ar kitų organų) veiklą. Atlikus tyrimus, sveikatos nusiskundimų priežastis gali labai greitai paaiškėti, tad sutrikimai taip nebegąsdins, nes pacientas nebus vienas, jam bus suteikta galimybė kartu su gydytoju keliauti išgyjimo ar būklės stabilizavimo link: „Dažnai žmonės ateina išsigandę. Mano tikslas yra kompetentingai paaiškinti žmogui apie jo būklę, nuraminti, pašalinti įtampą ir pasiūlyti sprendimą.“

Pasak gydytojos Rūtos Kerpauskienės: „Trichologai tarpusavyje šneka, jog mūsų kabinetuose ašarų ne mažiau, nei pas gydytojus onkologus. Būtent todėl svarbu abipusis pasitikėjimas ir išklausymas, atjauta.“

Gydytoja R. Kerpauskienė specializuojasi ne tik endokrinologijos, bet ir trichologijos srityje. Trichologija yra mokslas apie plaukus ir galvos odą, jų ligas ir gydymą. Paklausta apie šį mokslą, gydytoja pirmiausia akcentuoja skydliaukės ir plaukų bei odos galvos problemų glaudumą. R. Kerpauskienės teigimu, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje dažniausia plaukų slinkimo priežastis yra androgenetinis plaukų retėjimas, kuris būna nepakankamai įvertinamas: „Labai dažna situacija, kuomet plaukų būklė tarsi nepastebimai blogėja, kai vieną dieną, pavyzdžiui, pamačius save fotografijoje ar esant tam tikram apšvietimui, žmogus pamato, jog pradėjo šviesti skalpo oda. Kitas dažnas pasakojimas, kaip „jaunystėje turėjau tiek plaukų, jog kirpėjos juokaudavo, kad turės už paslaugas apmokestinti dvigubai“, o dabar „nebėra ką suimti į kasą“ – tai androgenetinė alopecija, kuri pasireiškia dėl to, kad plaukų folikulai turi įgimtą didesnį jautrumą nuosaviems androgenams.“

Anot gydytojos, konsultacija dėl plaukų slinkimo dažnai yra ilgesnė nei dėl kitų problemų, nes kiekvienas atvejis yra itin individualus, žmogui nėra lengva kalbėti apie savo kompleksus, jis gali gėdytis ir jaustis nevisavertiškai: „Plaukai jau nuo Antikos laikų laikomi jaunystės, jėgos simboliu. Trichologai tarpusavyje šneka, jog mūsų kabinetuose ašarų ne mažiau, nei pas gydytojus onkologus. Būtent todėl svarbu abipusis pasitikėjimas ir išklausymas, atjauta.“ Gydytoja taip pat dalinasi mintimis, jog dažnai žmonės sureikšmina netgi tariamus savo kūno defektus, susitelkia į jų sprendimą, gyvena tuo, nieko daugiau nematydami: skaičiuoja kiekvieną išslinkusį plauką ar atsiradusią naują raukšlelę. Gydytoja tiki, jog gyvenimas yra dovana ir mes gimėme jį švęsti.

Untitled design

Paklausta apie su skydliauke susijusią profilaktiką, gydytoja mini, jog nusiskundimų neturinčio žmogaus skydliaukės veikla greičiausiai nėra sutrikusi. Visgi, esti problemų, tokių kaip skydliaukės mazgai ar skydliaukės vėžys, kurios dažniausia nepasireiškia jokiais simptomais. Būtent dėl tokių besimptomių sutrikimų verta kartas nuo karto pasitikrinti profilaktiškai, be to, identifikuoti skydliaukės ligas gali ir dviejų daugeliui galbūt jau girdėtų diagnozių – hipotirozės ir hipertirozės –simptomų žinojimas.

„Džiugina tai, jog, lyginant su kitomis šalimis, Lietuva tikrai neatsilieka nei skydliaukės ligų diagnostikoje, nei ligos gydyme.”

Gydytoja paaiškina, jog hipotirozės atveju skydliaukės veikla yra susilpnėjusi: „Hipotirozė dažniausiai pasireiškiadidesniu nuovargiu, bendru silpnumu, mieguistumu, šalčio netoleravimu, gali patinti veidas, plaštakos ar kojos, prikimti balsas, kalba gali tapti lėtesnė, gali pablogėti atmintis, išsausėti ir pašiurkštėti oda, slinkti ir išsausėti plaukai, lūžinėti nagai, didėti kūno svoris, nors vargina blogas apetitas, pasireikšti vidurių užkietėjimas, sulėtėti pulsas, sumažėti kraujospūdis.“

R. Kerpauskienės teigimu, tirotoksikozė arba hipertirozė pasireiškia atvirkštiniu efektu – didesniu jautrumu, nuotaikų kaita, šilumos netoleravimu, bendru silpnumu, jėgų nebuvimu, blogesniu fizinio krūvio toleravimu, nemiga, padidėjusiu prakaitavimu, gali jaustis dažnas širdies plakimas, permušimai, rankų ar viso kūno drebulys, nuovargis, padažnėti tuštinimasis, mažėti kūno svoris, pradėti slinkti plaukai. Esant skydliaukės padidėjimui, padidėja kaklo apimtis, rečiau gali būti smaugimo, springimo jausmas.

Gydytojos teigimu, pastaruoju metu, gerėjant diagnostikai, atsiradus labiau prieinamiems ultragarsiniams tyrimams, ženkliai pagerėjo skydliaukės mazgų, tame tarpe ir skydliaukės vėžio, diagnostika, o esant tokiam plačiam laboratorijų tinklui, atlikti hormoninius tyrimus darosi prieinama kiekvienam norinčiajam. Vis dėlto, labai svarbu tinkamai interpretuoti tyrimus, todėl šioje vietoje jau reikalinga kompetencija: „Plikas“ tyrimo rezultatas, be anamnezės, apžiūros ir klinikinio mąstymo, dažnai yra nevertingas. Džiugina tai, jog, lyginant su kitomis šalimis, Lietuva tikrai neatsilieka nei skydliaukės ligų diagnostikoje, nei ligos gydyme.“

Skydliaukė yra svarbi endokrininės sistemos dalis. Kai skydliaukės veikla sutrinka, ji gamina per mažai arba per daug hormonų, todėl atsiranda įvairios ligos ir organizmo veiklos sutrikimai. Skydliaukės ligos gali būti paveldimos arba išsivystyti laikui bėgant. Su skydliaukės problemomis susiduria apie trečdalis Lietuvos gyventojų, o moterys skydliaukės ligomis serga dažniau.

Straipsnio autorė

Viltė Morta Adomaitytė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
VI Tinklaraštis. Skydliaukės vėžys.
Skaityti toliau
2023-09-28

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
V Tinklaraštis. Tuberkuliozė.
Skaityti toliau
2023-03-24

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
IV Tinklaraštis. Gimdos kaklelio vėžys.
Skaityti toliau
2023-01-30


Iniciatyva  ·  Uncategorized
„ACME Grupė“ gerų darbų mugė

Rugsėjo 13 d. įvyko ,,ACME Grupė” jubiliejinis 30-mečio labdaros renginys – ,,Gerų darbų mugė”, kurioje taip pat dalyvavo ir socialinė iniciatyva Skirtingos Spalvos. Į mugę atvyko socialiniai partneriai, NVO organizacijų atstovai, įmonės kolegos, kurie galėjo dalyvauti įvairiose veiklose, bendrauti, o svarbiausiai, auka prisidėti prie visuomenės gerinimo ir socialinių problemų sprendimo.

Šiais metais buvo pasiektas gautų aukų rekordas, o surinkta parama artėjančiais metais bus skirta švietimo ir socialinėms problemoms spręsti. ,,Labai džiaugiuosi, kad Skirtingos Spalvos tapo ,,Gerų darbų mugės” dalyviais, o dar labiau džiaugiuosi, kad šiais metais ši įmonė tapo ir iniciatyvos dalimi. Bendrystė ir atsidavimas yra tai, kas man apibūdina šią įmonę. Gera žinoti, kad Lietuvoje yra tokių įmonių, kurios padeda augti kitiems, o taip pat atrasti svarbių gyvenimo spalvų”, – apie renginį įspūdžiais dalinasi iniciatyvos narė Jurgita Bakanaitė. 

,,Gerų darbų mugėje” visą vakarą žmonės buvo kviečiami dalyvauti aukcionuose, edukacijose, protmūšiuose, kūrybinėse dirbtuvėse, nevyriausybinių organizacijų atstovai kvietė susipažinti su savo veikla, o atvykusiųjų vaikai galėjo linksmintis įvairiuose užsiėmimuose.  

Renginio metu Skirtingų Spalvų iniciatyva kalbėjo apie socialinės atskirties mažinimą, įvykdytas labdaros kampanijos, taip pat kvietė susirinkusius dalyvauti Sandros Gužienės vedamoje akvarelės liejimo atviruko kūrimo edukacijoje.

Vakaro pabaigoje fizinių asmenų surinktą paramą ,,ACME Grupė” padaugino iš 10 kartų, o juridinių asmenų iš 3 kartų, tad iš viso buvo surinkta net 213 tūkst. Eur suma arėjančių metų įmonės geriems darbams vykdyti.    

Akimirkos iš renginio

09.13Acmegeridarbai-275
09.13Acmegeridarbai-261
09.13Acmegeridarbai-260
09.13Acmegeridarbai-180
09.13Acmegeridarbai-170
09.13Acmegeridarbai-119
09.13Acmegeridarbai-4
09.13Acmegeridarbai-7
09.13Acmegeridarbai-9
09.13Acmegeridarbai-23
09.13Acmegeridarbai-44
Previous
Next

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Iniciatyva mini ketverių metų gimtadienį
Skaityti toliau
2023-12-21

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Laiku sulaužytos tylos kaina
Skaityti toliau
2023-11-26

Iniciatyva  ·  Uncategorized
„ACME Grupė“ gerų darbų mugė
Skaityti toliau
2023-09-19


Renginiai  ·  Uncategorized
Žmogų sužeisti ir sulaužyti yra labai lengva, o ypač žodžiu

Atvira, nuoširdi ir šilta – taip galime apibūdinti ne tik dešimtąją „Skirtingos Spalvos“ laidą, bet ir jos heroję – Justę Arlauskaitę-Jazzu, kuri sutiko viešai pasidalinti meilės ir praradimų istorijomis, pasakojimais apie skaudžiausias gyvenimo akimirkas, psichikos sveikatos  sunkumus bei amžiną kelionę į save, kuri atskleidžia, kaip nepaisant visų iššūkių, rasti kelią į šviesą.

Kas gi iš tiesų yra emocinė sveikata? „Skirtingos Spalvos“ iniciatyvos įkūrėjas Dalius Stankevičius laidos pradžioje pamini, kad ši turi daug, ne visada mums patiems žinomų ar suprantamų, dedamųjų. Pora iš jų – meilė sau ir supančios aplinkos pažinimas yra tarsi maža, bet labai svarbi dalis to, ką laikome keliu link emocinės sveikatos gerovės. Lietuvai vis dar esant vienai iš pirmaujančių šalių pagal savižudybių skaičių, D. Stankevičius skatina apie problemas, galinčias mintyse savižudybę nupiešti kaip vienintelę likusią išeitį, kalbėti daug ir garsiai: „Pas kiekvieną, galvojantį apie savižudybę, viduje slypi noras gyventi, tačiau kartais jis gali būti pamirštas, todėl mūsų kaip visuomenės pareiga yra sergančiajam šį norą priminti“.

„Žmonės atneša ir geriausias, ir blogiausias pamokas“, – tai viena iš pirmųjų šios svarbios laidos minčių, kuria pasidalino herojė Justė Arlauskaitė-Jazzu. Kalbėdama apie savo vaikystę, tėvų, artimųjų rodytus pavyzdžius ir kurtus santykius, atlikėja prisiminė, kad visą gyvenimą mėgo stebėti bei analizuoti kitus, todėl visi sutikti žmonės, ir bendrai  – visas gyvenimas, žinomai dainininkei yra tarsi pamoka.

Analizuodama ne tik kitus, bet ir save, J. Arlauskaitė atskleidė, ką eidama per gyvenimą ir jo pamokas išmoko apię meilę sau: „Žmogus nesugalvoja iškelti klausimo apie meilę sau, jeigu jis nėra ieškantis žmogus“. Kaip toliau teigia Jazzu – toks savęs pažinimas tai ilgas, bet būtinas kelias, kuriuo ėjimą, pirmiausia, reikėtų pradėti nuo sau duotų pažadų laikymosi.

Kalbėdama apie savo kaip dainininkės karjerą, Jazzu atviravo: „Labai jauna tapau žinoma ir kaip susitvarkyti su dėl to kylančiomis emocijomis, niekas mūsų nemokė“. Todėl išmokti, kaip išlipti iš viešų patyčių ir įžaulių komentarų liūno atlikėjai reikėjo pačiai, o tai, save išbarsčius į visas puses, nevisuomet buvo lengva: „Niekam ne paslaptis, kad mano gyvenime buvo labai daug destruktyvių dalykų kaip, pavyzdžiui, alkoholis. Tuomet atrodė, kad tokiais būdais save susirinkti yra lengviausia“.

Pokalbio metu dainininkė taip pat prisiminė skaudžiausią gyvenimo pamoką, kuomet didžiąją gyvenimo dalį save suvokusi vien tik kaip balsą, atlikėja jį prarado. Šią patirtį pašnekovė prilygino savotiškai mirčiai, privertusiai ją susimąstyti: „Balso praradimas ir buvo mano dvasinės kelionės pradžia“. Tuomet prasidėjusios panikos atakos Justę privedė prie radikalių, dabar pačiai atlikėjai sunkiai suprantamų veiksmų: suvartotas didelis kiekis raminamųjų vaistų buvo sumaišytas su alkoholiu. „Lėtinis savęs žudymas“, – taip atlikėja apibūdino šią juodžiausią savo akimirką. Paklausus, kas tokiose situacijose padeda, dainininkė atviravo, kaip svarbu šalia esantys žmonės, o ypatingai pabrėžė mamos pagalbą: „Kai mano mama, radusi mane tokią, paklausė, kas čia vyksta ir ar aš noriu gyvent, tai man buvo ženklas, kad turiu kažką keisti“.

Žinoma atlikėja laidoje ne kartą paminėjo, kokia yra dėkinga pasauliui ir savo vyrui Donatui už sūnaus gimimą. Jo atėjimas, kaip teigė Jazzu, atnešdamas besąlygišką meilę, daug gėrio, tuo pačiu apsaugojo ir ją nuo dar didesnių nuopuolių, skausmo šaltinių bei ego augimo.

Dešimtąją herojaus istoriją Jazzu užbaigė dar viena gražia savo mintimi: „Visi mes turime ir tamsią, ir šviesią puses, bet į tamsą pulti yra lengviau. Išeiti į šviesą yra labai sunku, bet reikia to siekti“, taip skatindama susirinkusiuosius ir besiklausančius stengtis bei kovoti dėl savęs, kelti klausimus ir drąsiai prašyti pagalbos. Atlikėja patikino, kad visi esame kilę iš šviesos, todėl jėgų jos siekti savyje turime tikrai pakankamai.

Visiems, kuriuos kamuoja psichikos sveikatos problemos, mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo, D. Stankevičius, vainikuodamas pokalbį, priminė, kad pagalba visada yra, tik reikia mokėti ją priimti: „Visada atsiras tų, kurie už šviesą kovos kartu su jumis, leiskite jums padėti ir būti drauge šiame spalvotame gyvenime“.

Justės istorija

Straipsnio autorė

Gabija Bugaitė

Akimirkos iš mūsų renginio

Zemaitis photography nuotr.
Zemaitis photography nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
Zemaitis photography nuotr.
Zemaitis photography nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
Previous
Next

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys apie ankstukus
Skaityti toliau
2024-10-03

Renginiai  ·  Uncategorized
Žinomų žmonių patirtys apie emocinę sveikatą
Skaityti toliau
2024-04-15

Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys: Sustok pasikalbėti, pažinti ir įkvėpti
Skaityti toliau
2024-03-24


Renginiai  ·  Uncategorized
Atvirai apie emocinę sveikatą

Sekmadienio popietę Vilnius nusidažė žalsvai mėlyna ir violetine spalvomis, kuomet socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ visuomenės narius kvietė atviram pokalbiui apie emocinę sveikatą. Ta proga Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko renginys, apibendrinantis psichikos sveikatos problemas ir pabrėžiantis savižudybių prevencijos svarbumą.

Susirinkusiųjų laukė dviejų dalių renginys, kurio metu organizatoriai kvietė lankytojus į  nevyriausybinių organizacijų sveikatingumo mugę ir skatino įkurtuose stenduose susipažinti su jų vykdomomis veiklomis, sudalyvauti integruotuose žaidimuose bei plačiau pasidomėti emocinės sveikatos gerove, o tuomet atsidariusioje pokalbių erdvėje leistis į gilesnį tiek sutrikimų, būsenų, tiek pašnekovų ir jų istorijų supratimą.

Minėtoji antroji renginio dalis ir pokalbių erdvės atidarymas prasidėjo nuo pokalbio apie nerimą. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja, psichologė Vaiva Klimaitė ir iniciatyvos įkūrėjas, pokalbių moderatorius Dalius Stankevičius dalinosi mintimis ir įžvalgomis apie šią varginančią būseną. Psichologė paminėjo, kad dažnai nerimas – tai natūralus ir žmogui netgi būtinas jausmas, tačiau retkarčiais – tai problema, galinti tapti sveikatos sutrikimu, veikiančių ne tik emocinę būklę, bet ir atliepiančiu žmogui fiziškai. Pokalbio metu specialistė pabrėžė, kad nerimą kaip psichologinę problemą išspręsti galima, tačiau gydytis reikia sąmoningai. „Dažnai mes tvarkomės su nerimo simptomais, bet nesitvarkome su priežastimi“, – teigė V. Klimaitė ir skatino atrasti būdus, kurie padeda ne tik atitraukti mintis nuo problemų, bet ir suprasti gilesnes nerimo priežastis.

„Gerai dirbti gali tik tas, kuris moka gerai ilsėtis“, – antrojo pokalbio apie perdegimą esmę apibendrino psichiatras prof. Eugenijus Laurinaitis. Profesorius, pasakodamas apie taip visiems reikalingą pusiausvyrą gyvenime, priminė ir daugeliui žinomą taisyklę: 8 val. dienoje turi būti skirtos darbui, 8 val. – miegui ir 8 val. – laisvalaikiui. Šios tartum aiškios formulės pritaikymas realybėje – šiek tiek sudėtingesnis. Apie tokius asmeniniame gyvenime ir darbe pasiektus kraštutinumus pasidalino „ACC Distribution“ valdybos pirmininkas Regimantas Buožius. Norėjęs visiems padėti, būti geriausiu ir sėkmingiausiu, R. Buožius patyrė profesinį perdegimą. Dabar, prisimindamas šį laikotarpį, pašnekovas tai mato, kaip svarbiausią pamoką: „Perdegimas buvo didžiausia dovana, kuri man įvyko“. Toks priverstinis atsitraukimas nuo darbo „ACC Distribution“ valdybos pirmininką paskatino labiau rūpintis fizine sveikata ir išmokė pažinti savo emocijas.

Trečiojo pranešimo metu SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Laura Masiulienė ir Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Gustė Kalanavičiūtė kalbėjo apie psichikos sveikatos raštingumą, į kurio apibrėžimą, pasak pranešėjų, įeina gebėjimas atpažinti psichikos sveikatos problemas bei žinojimas, kur patikimų žinių ieškoti. Renginio metu specialistės pristatė dvi patikimas informacijos apie emocinę ir savižudybių prevenciją svetaines „Pagalba sau“ bei „Tu esi“.

Ketvirtasis atviras pokalbis apie nenorą gyventi palietė itin jautrią psichikos sveikatos ambasadorės, psichoterapeutės Ingos Juodkūnės asmeninę istoriją ir artimą prisilietimą prie savižudybės tematikos. „Net nekėliau klausimo, kaip gyventi toliau“ – pradėdama pasakojimą apie savo ligą prisipažino pašnekovė. Planuojamos savižudybės data, tikslų neturėjimas bei destruktyvus mąstymas – tai faktai, kuriuos I. Juodkūnė paminėjo pokalbio metu gvildendama savo gyvenimo su depresija istoriją, apie kurią viešai nekalbėjo jau dvejus metus. Tam antrino ir pokalbyje dalyvavusi psichikos sveikatos ambasadorių koordinatorė, lektorė Viktorija Andreikėnaitė, pabrėždama bendruomeniškumo ir vienybės reikalingumą ribinėse situacijose.

Renginio kulminacija – prasmingas dialogas su Juste Arlauskaite aprėpė tiek atlikėjos vaikystės prisiminimus ir jos pačios kuriamą šeimą, tiek skaudžius išgyvenimus ir istorijas apie kamavusią priklausomybę. Atviraudama dainininkė prisiminė prieš beveik dešimtį metų patirtą skaudžiausią gyvenimo pamoką, kuomet didžiąją gyvenimo dalį save suvokusi vien tik kaip balsą, atlikėja jį prarado. Šią patirtį pašnekovė prilygino savotiškai mirčiai, privertusiai ją susimąstyti: „Balso praradimas ir buvo mano dvasinės kelionės pradžia“. Jazzu atviravo, kad kreiptis į aplinkinius ir specialistus, pastebėjus emocinės sveikatos sunkumus, jai niekada nebuvo stigma, todėl dabar yra išbandžiusi daug skirtingų metodų ir atradusi, kas padeda būtent jai. Paskutinį pokalbį ir renginį Jazzu užbaigė dar viena gražia savo mintimi: „Visi mes turime ir tamsią, ir šviesią pusę, bet į tamsą pulti yra lengviau“, taip skatindama susirinkusiuosius ir besiklausančius stengtis bei kovoti dėl savęs, atlikėja patikino, kad šviesos visi savyje turime pakankamai.

Visi norintys išvysti pokalbį su Juste Arlauskaite, tai galės padaryti jau birželio 5 d. „Skirtingos Spalvos“ socialiniuose tinkluose bei interneto svetainėje.

Straipsnio autorė

Gabija Bugaitė

Akimirkos iš mūsų renginio

Zemaitis photography nuotr.
Zemaitis photography nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
B. Laurinaitytės nuotr.
Previous
Next

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys apie ankstukus
Skaityti toliau
2024-10-03

Renginiai  ·  Uncategorized
Žinomų žmonių patirtys apie emocinę sveikatą
Skaityti toliau
2024-04-15

Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys: Sustok pasikalbėti, pažinti ir įkvėpti
Skaityti toliau
2024-03-24


Iniciatyva  ·  Uncategorized
„ACME Grupė“ tampa iniciatyvos draugais

Skirdama ypatingai daug dėmesio psichikos sveikatai ir edukacijai šia tema, „Skirtingos Spalvos“ komanda džiaugiasi, kad naujos partnerystės bei bendradarbiauti norinčios įmonės mato tame didžiulę vertę. Užsimezgusi draugystė su „ACME Grupė“ įmone, kuri daug dėmesio skiria emocinei sveikatai įsteigtoje organizacijoje „ACME Geri darbai“ būtent tai ir pabrėžia. Kalbėdama apie prisijungimą prie iniciatyvos, šios viešosios įstaigos vadovė Airida Valaitė pabrėžia: „Pirmiausia, tai mums reiškia galimybę padėti tiems, kuriems tos pagalbos reikia labiausiai“.

„ACME Grupė“ atstovai teigia, kad „Skirtingos Spalvos“ veikloje mato prasmę ir naudą bei tiki, kad ši partnerystė prisidės prie visapusiškai sveikesnės visuomenės kūrimo. Kalbant apie emocinius iššūkius, naujieji partneriai išskiria, kad visuomenei šiuo klausimu trūksta gana paprastų dalykų, o, pirmiausia, psichikos sveikatos iššūkius priimti taip pat rimtai kaip ir fizines ligas.

„Reikia daugiau kalbėtis apie tai, dalintis geriausiomis patirtimis tam, kad galėtume lengviau atpažinti perdegimo, panikos ar nerimo požymius ir kaip galima anksčiau ieškoti pagalbos. Tokiu būdu kurtųsi vis daugiau prieinamų informacijos šaltinių, mokančių, kaip tvarkytis su netikėtai ar jau seniai užklupusiomis emocinės sveikatos problemomis“, – kalbėdama apie galimus problemos mažinimo būdus teigia A. Valaitė.

Nuotrauka iš „ACME Geri darbai“ iniciatyvos

„Skirtingos Spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius, kalbėdamas apie bendradarbiavimą pabrėžia, kad gyvenimo spalvų ryškumas susideda iš emocinio palaikymo. „Džiaugiuosi, kad prieš pristatydami 10-ąją „Skirtingos Spalvos“ herojaus istoriją sutikome įmonę, kuri savo socialinę atsakomybę plėtoja psichikos sveikatos lauke ir stengiasi prisidėti prie darbuotojų emocinės gerovės stiprinimo. Būtent apie emocinę gerovę, toleranciją žmogui ir jo besąlygišką palaikymą kalba ir mūsų iniciatyva, kuri siekia, kad atviri pokalbiai ir žmonių asmeniniai išgyvenimai būtų kažkieno atrama, kai to labiausiai reikia. Tikiu, kad ši parama leis mums ir toliau dažyti Lietuvą prasmingomis spalvomis“, – mintimis dalijasi D. Stankevičius.

„ACME Grupė“ finansine parama prisidės prie iniciatyvos veiklų palaikymo.

Straipsnio autorė

Gabija Bugaitė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Iniciatyva mini ketverių metų gimtadienį
Skaityti toliau
2023-12-21

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Laiku sulaužytos tylos kaina
Skaityti toliau
2023-11-26

Iniciatyva  ·  Uncategorized
„ACME Grupė“ gerų darbų mugė
Skaityti toliau
2023-09-19


1234
Page 2 of 4


Meniu

  • Apie iniciatyvą
  • Iniciatyvos ataskaitos
  • Kampanijos
  • Naujienos
  • Kontaktai

E. parduotuvė

  • Prekės
  • Pristatymas ir grąžinimas
  • Krepšelis
  • Atsiskaitymas
  • Privatumo politika

Prisidėk ir TU

  • Finansinė parama
  • Verslo pagalba
  • Skirk 1,2 % GPM
  • Tapk mūsų dalimi
  • Iniciatyvos draugai

E. parduotuvė

  • Prekės
  • Pristatymas ir grąžinimas
  • Krepšelis
  • Atsiskaitymas
  • Privatumo politika

Prisidėk ir TU

  • Finansinė parama
  • Verslo pagalba
  • Skirk 1,2% GPM
  • Tapk mūsų dalimi
  • Iniciatyvos draugai

Meniu

  • Apie iniciatyvą
  • Iniciatyvos ataskaitos
  • Kampanijos
  • Naujienos
  • Kontaktai
Facebook Instagram Youtube
2025 sukurta ITMAN studijoje. Visos teisės saugomos
✕