• Apie Mus
    • Apie iniciatyvą
    • Socialinės kampanijos
    • Naujienos
    • Iniciatyvos ataskaitos
    • Kontaktai
  • Herojų istorijos
    • Elena ir Tadas | Ankstukai
    • Justė | Savižudybių prevencija
    • Irma | Aklumas
    • Indrė | Pogimdyminė depresija
    • Tomas | Autizmas
    • Marius | Bipolinis sutrikimas
    • Kęstutis | Alkoholizmas
    • Ieva | Depresija
    • Šarūnas | Kraujo vėžys
    • Iva | Dauno sindromas
    • Dalius | Cukrinis diabetas
  • Rubrika „Patarimai”
    • Ankstukai
    • Savižudybių prevencija
    • Aklumas
    • Pogimdyminė depresija
    • Autizmo spektro sutrikimas
    • Bipolinis sutrikimas
    • Alkoholizmas
    • Depresija
  • Prisidėk ir TU
    • Finansinė parama
    • Verslo pagalba
    • Skirk 1,2 % GPM
    • Tapk mūsų dalimi
    • Iniciatyvos draugai
  • E. parduotuvė
  • Apie Mus
    • Apie iniciatyvą
    • Socialinės kampanijos
    • Naujienos
    • Iniciatyvos ataskaitos
    • Kontaktai
  • Herojų istorijos
    • Elena ir Tadas | Ankstukai
    • Justė | Savižudybių prevencija
    • Irma | Aklumas
    • Indrė | Pogimdyminė depresija
    • Tomas | Autizmas
    • Marius | Bipolinis sutrikimas
    • Kęstutis | Alkoholizmas
    • Ieva | Depresija
    • Šarūnas | Kraujo vėžys
    • Iva | Dauno sindromas
    • Dalius | Cukrinis diabetas
  • Rubrika „Patarimai”
    • Ankstukai
    • Savižudybių prevencija
    • Aklumas
    • Pogimdyminė depresija
    • Autizmo spektro sutrikimas
    • Bipolinis sutrikimas
    • Alkoholizmas
    • Depresija
  • Prisidėk ir TU
    • Finansinė parama
    • Verslo pagalba
    • Skirk 1,2 % GPM
    • Tapk mūsų dalimi
    • Iniciatyvos draugai
  • E. parduotuvė
Facebook Instagram Youtube Search
  • Apie Mus
    • Apie iniciatyvą
    • Socialinės kampanijos
    • Naujienos
    • Iniciatyvos ataskaitos
    • Kontaktai
  • Herojų istorijos
    • Elena ir Tadas | Ankstukai
    • Justė | Savižudybių prevencija
    • Irma | Aklumas
    • Indrė | Pogimdyminė depresija
    • Tomas | Autizmas
    • Marius | Bipolinis sutrikimas
    • Kęstutis | Alkoholizmas
    • Ieva | Depresija
    • Šarūnas | Kraujo vėžys
    • Iva | Dauno sindromas
    • Dalius | Cukrinis diabetas
  • Rubrika „Patarimai”
    • Ankstukai
    • Savižudybių prevencija
    • Aklumas
    • Pogimdyminė depresija
    • Autizmo spektro sutrikimas
    • Bipolinis sutrikimas
    • Alkoholizmas
    • Depresija
  • Prisidėk ir TU
    • Finansinė parama
    • Verslo pagalba
    • Skirk 1,2 % GPM
    • Tapk mūsų dalimi
    • Iniciatyvos draugai
  • E. parduotuvė
Facebook Instagram Youtube Search

Uncategorized

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Susprogdinkime stigmų burbulą

Nepagrįsti teiginiai bei užgaulios stigmos sergančiųjų bendruomenes užklumpa dažnai. Tokie pasakymai kaip „Vėžys – tai mirties nuosprendis“, „Gyvenantieji su liga negali džiaugtis gyvenimu“, „Jaustis blogai – nenormalu“, „Negalia trukdo gyventi“ ir panašiai, girdėti daugeliui. Viešoji įstaiga siekia tokius nusistatymus paneigti, parodyti žmonių su diagnozėmis stiprybę bei kviečia prie kilnių tikslų prisidėti ir visuomenę, teigdama, kad kartu įgyvendinti visas idėjas yra lengviau, o prisidėti prie tokių darbų – be galo gera ir prasminga. Šiandien nariai tikisi, kad dalis visuomenės pasirinks iniciatyvą „Skirtingos Spalvos“ savo 1,2 % GPM paramos gavėja ir drauge leisis į spalvotą kelionę.

Iniciatyvos kelias prasidėjo dar 2019 metais, kuomet viešosios įstaigos įkūrėjas Dalius Stankevičius savo asmeniniame kelyje susidūrė su cukrinio diabeto diagnoze. Tai vaikiną privertė susimąstyti, apsižvalgyti aplink ir pamatyti socialiniame lauke esančias problemas. Taip atsiradusios idėjos apie solidarumo augimą sergančiųjų bendruomenėms bei visapusės tolerancijos šalyje siekimą virto socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ tikrove ir misija. „Juk turime suprasti, kad norint išvysti realų pokytį visuomenėje, visada reikia pradėti nuo savęs“, – pabrėžia D. Stankevičius, kalbėdamas apie iniciatyvos įkūrimą.

Šiandien iniciatyva jau turi aiškius veiksmus, kaip siekia savo tikslų. Pagrindinė veikla, sulaukianti daugiausiai susidomėjimo – herojaus istorijos. „Skirtingos Spalvos“ herojumi tampa gyvenantis su diagnoze žmogus, siekiantis sergančiųjų bendruomenėje pasikeitimo ir nebijantis dalintis savo patirtimi. Dabar herojais yra tapę jau 9 žmonės, o iniciatyvos įkūrėjo dialogai su jais virto interaktyviu informacijos perdavimo būdu visuomenei. Tarp herojų – ir žinomi vardai: aktorius Marius Repšys, laidų vedėja Indrė Stonkuvienė, atlikėja Ieva Zasimauskaitė. D. Stankevičius teigia, kad jų istorijos – ypač paveikios, atitolinančios populiarius veidus nuo realybės neatspindinčios idealumo sąvokos.

Po herojaus laidos, iniciatyvos komanda užsiima rubrikos „Patarimai“ kūrimu, užtikrinančiu gilesnes stebėtojo žinias. Taip apie ligą visuomenė gali sužinoti ne tik iš herojaus lūpų, bet ir iš specialisto, gydytojo ar psichologo pusės. Diagnozės aptarimą vainikuoja socialinė kampanija, siekianti realių pasikeitimų pasirinktos ligos bendruomenei. Pavyzdžiui, praeitų metų socialinė kampanija „Įgalink“ siekė padėti įvairias negalias turintiems žmonėms tapti darbo rinkos dalimi. Taip pat tarp įgyvendintų projektų jau ir visuomenei žinomi: #nebe(NORIUGYVENTI), #DovanokDžiaugsmą, „Kaip pažinti save?“ ir daugelis kitų.

Iniciatyvos autorius D. Stankevičius atskleidė, kad nors metai jau įsibėgėjo, laukia dar didesni planai: „Turime daug idėjų, be to, artėja jubiliejinė dešimtoji herojaus istorija, kurią planuojame ir jos su nekantrumu laukiame, tačiau prieš šios laidos įgyvendinimą, norime pasiekti kitą tikslą – atėjo metas susprogdinti stigmų burbulą apie sergančiųjų bendruomenes. Nebenorime matyti klaidingai vertinamų žmonių, vien tik dėl turimos diagnozės. Juk visi nusipelnėme vienodo šanso apie save kalbėti patys“.

SKIRTI 1,2 % GPM

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Iniciatyva  ·  Uncategorized
„ACME Grupė“ tampa iniciatyvos draugais
Skaityti toliau
2023-05-07

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Susprogdinkime stigmų burbulą
Skaityti toliau
2023-04-03

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Iniciatyvos ataskaita 2022
Skaityti toliau
2023-03-14


Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys apie savižudybių prevenciją

Gegužės 28 d.  socialinė iniciatyva kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė Skirtingos Spalvos herojaus istorija ir jai skirtas renginys apjungs psichikos sveikatos temą ir orientuosis į emocinės sveikatos gerinimą. Savo asmenine patirtimi pokalbio metu pasidalins dainininkė Justė Arlauskaitė–Jazzu.

Renginio pradžia – sveikatingumo mugė, kurioje psichikos sveikatos gerove besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos dalinsis savo sukaupta patirtimi ir žiniomis, atsakys į žmonėms rūpimus klausimus bei atlieps emocinės sveikatos gerinimo principus. 

Ryškiausias renginio momentas – VšĮ „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjo Daliaus Stankevičiaus dialogas su Jazzu. Žinoma atlikėja pasidalins meilės ir atradimų gyvenimui istorijomis, gražiausiomis ir sunkiausiomis akimirkomis bei papasakos su kokiais psichikos sveikatos iššūkiais jai teko susidurti. Svarbi šio pokalbio tema ir kilnus tikslas kvies ne tik pasisemti motyvacijos, bet ir ragins palaikyti tuos, kurie yra susidūrę su savižudybe artimoje aplinkoje. 

Kviečiame visus jau gegužės 28 d. Vilnių nudažyti žaliai mėlynos ir violetinės spalvų gama. 

Renginio programa:

Nuo 14:00 val. prasidės nevyriausybinių organizacijų sveikatingumo mugės šurmulys!
vyru_org
vyta_org
zvelk_org
baltic_org
jaunimo_org
kriziu_org
kryzius_org
moterims_org
sam_org
vaiku_org
vs_org
vyru_org
vyta_org
zvelk_org
baltic_org
jaunimo_org
kriziu_org
Previous
Next

Nuo 14:30 val. pokalbis: „Nerimas – signalas ar vaizduotė?“ – Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja, psichologė Vaiva Klimaitė.

Nuo 15:00 val. pokalbis: „Perdegimas: kiek kainuoja noras turėti viską?“ – Psichiatras prof. Eugenijus Laurinaitis bei „ACC Distribution“ valdybos pirmininkas Regimantas Buožius.
Nuo 16:00 val. pranešimas: „Tu esi ne vienas“ – SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Laura Masiulienė ir Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Gustė Kalanavičiūtė.
Nuo 16:30 val. asmeninis pasakojimas: „Mano istorija. Tamsoje visuomet spindi šviesa“ – psichikos sveikatos ambasadorė, psichoterapeutė Inga Juodkūnė ir psichikos sveikatos ambasadorių koordinatorė, lektorė Viktorija Andreikėnaitė.
Nuo 17:30 val. pokalbis su 10-ąją Skirtingos Spalvos heroje Juste Arlauskaite.

Renginys yra nemokamas, tačiau kviečiame visus prisidėti savanoriška auka ir taip paremti socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ organizuojamus renginius bei socialines kampanijas.

TU_ESI_POST
MANO_ISTORIJA_POST
HEROJAUS_POKALBIS
VAIVA_POST
PERDEGIMAS_POST
TU_ESI_POST
MANO_ISTORIJA_POST
HEROJAUS_POKALBIS
VAIVA_POST
PERDEGIMAS_POST
TU_ESI_POST
Previous
Next

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.

Straipsnio autorė

Gabija Bugaitė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys: O kas viduje?
Skaityti toliau
2023-10-26

Renginiai  ·  Uncategorized
Žmogų sužeisti ir sulaužyti yra labai lengva, o ypač žodžiu
Skaityti toliau
2023-06-08

Renginiai  ·  Uncategorized
Atvirai apie emocinę sveikatą
Skaityti toliau
2023-05-31


Tinklaraštis  ·  Uncategorized
V Tinklaraštis. Tuberkuliozė.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ tęsia tinklaraštį „Misija – gyvenimas“. Penktoji tema – tuberkuliozė, kuri kovo mėnesį nudažė raudonos spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei. Kauno klinikų filiale Romainių tuberkuliozės ligoninėje dirbanti gydytoja pulmonologė Greta Musteikienė sulaukia įvairių pacientų reakcijų: „Juk nesilankau landynėse, nevartoju alkoholio. Iš kur man tuberkuliozė? Ką pagalvos draugai?“. Tiesa karti ir paprasta – tuberkuliozės stigma Lietuvoje gaji, tad gydytoja kviečia kartu jas paneigti.

Nors Lietuvoje tuberkuliozės sergamumas yra vienas didžiausių Europoje, pasak gydytojos pulmonologės Gretos Musteikienės, labiausiai diagnozę išgirdusį žmogų gąsdina ne pati liga, o ją supančios socialinės stigmos: „Manome, jog šia liga serga tik benamiai, alkoholio priklausomybę turintys, laisvės atėmimo bausmę atliekantys ar atlikę bei socialiai apleisti žmonės. Taip nėra. Tuberkuliozė nesirenka nei amžiaus, nei socialinės padėties.“

Pasak gydytojos Gretos Musteikienės: „Kartais žmogaus sveikata lėtai, bet užtikrintai blogėja jau keletą mėnesių ar net porą metų, tačiau jis vis dar delsia kreiptis į gydytojus. Galų gale jį dūstantį, išsekusį greitoji pristato tiesiai į skubios pagalbos skyrių.“

Jei pažvelgsime į faktus, tuberkuliozės stigma tikrai kaip mat taps neaktuali. Su ligos diagnozavimu ir gydymu dirbanti pulmonolgė G. Musteikienė gali remtis darbine patirtimi, pacientų portretais: „Serga ir maži vaikai, ir senoliai, ir mokslininkai, ir bedarbiai. Šiuos žmones sieja vienas dalykas – tuberkuliozė, kaip, beje, ir kitomis infekcinėmis ligomis, lengviau suserga žmonės, kurių imunitetas dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutrikęs, nusilpęs. O pažeistas imunitetas gali būti ir žmogaus, neturinčio jokių žalingų įpročių, besirenkančio sveikos gyvensenos principus.“

Gydytoja patikina, jog ne tik paciento portretas, bet ir tuberkuliozės nustatymo istorija kiekvienu atveju skirtinga: „Kartais liga būna netikėtas radinys, kai, pavyzdžiui, susimušus krūtinę dėl šonkaulių lūžių atliekama rentgeno nuotrauka ir kartu pastebimas tuberkuliozei būdingas „židinėlis“, nors dar nėra jokių pastebimų ligos simptomų. Kitais kartais žmogaus sveikata lėtai, bet užtikrintai blogėja jau keletą mėnesių ar net porą metų, tačiau jis vis dar delsia kreiptis į gydytojus. Galų gale jį dūstantį, išsekusį greitoji pristato tiesiai į skubios pagalbos skyrių.“

Anot gydytojos, be jau minėtos socialinės stigmos, tuberkulioze susirgusį žmogų dažniausiai gąsdina ir gydymo trukmė. „Šiuo metu trumpiausias galimas gydymo kursas – šeši mėnesiai. Neretai visi tie mėnesiai yra praleidžiami ligoninėje, kai žmogus yra atskirtas nuo savo aplinkos ir šeimos narių. Žmogui dar baisiau, kai sužinoma, jog nustatyta vaistams atspari tuberkuliozė. Tada ligoninėje galima praleisti net dvejus metus ar ilgiau. Dauguma žmonių po patirto pirmojo šoko dėl gyvenimo būdo pasikeitimo prisitaiko. Esu mačiusi atvejų, kai žmogus šiame pokytyje atranda prasmę, liga ir ilgas jos gydymas tampa proga atsisakyti žalingo įpročio, pradėti sportuoti, imti skaityti, susirasti naują hobį ar, galų gale, iš pagrindų apsvarstyti savo gyvenimą“, – pacientų požiūriu dalinasi G. Musteikienė.

Greta Musteikienė

Žvelgiant į diagnostiką bei gydymo praktikas, matome, jog tuberkuliozė yra gana universali liga, tad pasaulyje ji diagnozuojama ir gydoma beveik taip pat. „Tuberkuliozė, bent jau Europoje, seniai nebe „baltasis maras“. Nuo tuberkuliozės pastaruoju metu mirštama retai, įprastai tik tada, kai žmogus atvyksta su apleistos, ilgai besitęsiančios ligos stadija. Tuberkuliozės gydyme daug metų nebuvo nieko naujo: vakcina viena, daugiau nei šimto metų senumo, vaistų vos keletas, gydymo schemos visiems tos pačios. Tik pastaraisiais metais daug kas ėmė keistis: nauji vaistai, kitokie, trumpesni gydymo režimai, geresnės gydymo išeitys. Matau, jog dabar ši liga taip nebegąsdina nei gydytojų, nei, tikiuosi, pacientų. Smagu tame dalyvauti, stebėti, kaip keičiasi daugelį metų buvusi tarsi užmiršta medicinos sritis“, – džiugią informaciją apie permainas mini gydytoja G. Musteikienė.

„Gydytojos teigimu, kai tuberkuliozė jau nustatyta, gydymas pradėtas, didžiausias darbas ir misija sveiko gyvenimo link tenka pacientui – tikėti gydymu ir sąžiningai pabaigti jį iki galo.”

Tiesa, vien išrastų vaistų ar gydymo metodų nepakanka, pacientas turi norėti pasveikti ir sukurtomis priemonėmis pasinaudoti. Gydytojos teigimu, kai tuberkuliozė jau nustatyta, gydymas pradėtas, didžiausias darbas ir misija sveiko gyvenimo link tenka pacientui – tikėti gydymu ir sąžiningai pabaigti jį iki galo: „Visame pasaulyje egzistuoja tiesiogiai stebimo gydymo sistema (angl. Directly Observed Therapy Shortcourse (DOTS)), kurios pagrindinis principas – vaistai nuo tuberkuliozės kasdien suvartojami medicinos personalo priežiūroje. Tačiau būna situacijų, kai pacientas vaistų vartoti nenori, visaip to vengia ar net sprunka iš ligoninės. Tą gal ir galima suprasti – kartais vaistai sukelia nemalonių šalutinių poveikių, be to, net jei į ligoninę žmogus atvyko jausdamasis tikrai prastai, per pirmus dvejus mėnesius dauguma simptomų paprastai išnyksta, tad mintis kasdien gerti maždaug dešimties tablečių „pusryčius“ nebežavi. Čia ypač svarbu pacientui tą motyvaciją suteikti. Mes, medikai, turime prisiminti pavyzdžius, kai vis su sunkesnėmis, atsparesnėmis tuberkuliozės formomis į ligoninę grįžta pacientai, kurie tą pirmąjį kartą neturėjo kantrybės baigti gydymo iki pabaigos. Aš žinau, jog gydytojas turi patarti, motyvuoti, ir kantriai vesti pacientą pasveikimo tikslo link. Tik kartu šis tikslas tampa pasiekiamas.“

Tuberkuliozė – infekcinė, įvairius žmogaus organus pažeidžianti liga. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra atvira plaučių tuberkuliozės forma sergantis žmogus. Liga plinta per orą – kalbant, kosint ar čiaudint. Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Didžiausią reikšmę saugantis nuo tuberkuliozės turi žmogaus imuninė būklė, taip pat svarbu periodiškai tikrintis sveikatą, laikytis asmens higienos rekomendacijų, vėdinti patalpas. Vaikus nuo susirgimų sunkiomis tuberkuliozės formomis galima apsaugoti skiepijant. Lietuvoje naujagimiai nuo tuberkuliozės skiepijami 2-3 dieną po gimimo.

Straipsnio autorė

Viltė Morta Adomaitytė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
III Tinklaraštis. Alzheimeris.
Skaityti toliau
2022-11-27

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
II Tinklaraštis. Migrena.
Skaityti toliau
2022-07-04

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
I Tinklaraštis. Endometriozė.
Skaityti toliau
2022-03-16


Iniciatyva  ·  Uncategorized
Iniciatyvos ataskaita 2022

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ skaičiuoja jau ketvirtus gyvavimo metus, kupinus naujų gražių draugysčių, projektų ir idėjų. Būtent šie metai iniciatyvą augino naujais išbandymais ir iššūkiais, tačiau mūsų pirminiai tikslai siekti vienybės, tolerantiškumo ir bendruomeniškumo vis tiek buvo įgyvendinti.

Šiais metais juos pasiekėme pasakodami herojės Irmos Jokštytės istoriją apie gyvenimą su aklumu, kurdami rubriką „Patarimai“ ir jos laidas bei vykdydami socialinę kampaniją „Įgalink“.

Visų savo veiklų nebūtume galėję įvykdyti be paramos, todėl nuoširdžiai dėkojame prisidėjusiems prie kilnių norų. Ačiū tariame ir mūsų partneriams bei rėmėjams – Jūs esate ypatingai svarbi „Skirtingos Spalvos“ dalis.

Kviečiame Jus visus ir toliau formuoti tolerantišką visuomenę bei įsileisti žmogiškumą.

Na, o mes, Skirtingos Spalvos, visada būsime tam, kad padėtume.

INICIATYVOS ATASKAITA

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Iniciatyva  ·  Uncategorized
„ACME Grupė“ tampa iniciatyvos draugais
Skaityti toliau
2023-05-07

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Susprogdinkime stigmų burbulą
Skaityti toliau
2023-04-03

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Iniciatyvos ataskaita 2022
Skaityti toliau
2023-03-14


Tinklaraštis  ·  Uncategorized
IV Tinklaraštis. Gimdos kaklelio vėžys.

Tęsiame tinklaraštį „Misija – gyvenimas“. Ketvirtoji tema – gimdos kaklelio vėžys, kuris sausio mėnesį nudažė žalsvai mėlynos spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei. Apie tai, kodėl gimdos kaklelio vėžys nėra mirtis bei kaip reikėtų keisti su stručio veiksmais tapatintiną Lietuvoje vyraujantį požiūrį tinklaraštyje pasidalino gydytoja akušerė ginekologė Brigita Beliajeva.

„Dažnai gimdos kaklelio vėžio diagnozė smogia kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes pati liga pradinėse ikivėžinėse ir vėžio stadijose yra besimptomė. Kai pasireiškia nemalonūs simptomai, liga jau būna gana pažengusi. Pasitvirtina daugelio užmirštama tiesa – būtent profilaktinės patikros lemia ankstyvas vėžio nustatymo stadijas.“ – taip pokalbį apie klastingą onkologinę ligą pradeda gydytoja akušerė ginekologė Brigita Beliajeva.

Pasak gydytojos Brigitos Beliajevos: „Jei liga išgydyta anksti, po kiek laiko gyvenimas teka sava vaga. Žinoma, su tam tikru bangavimu, mat net ir pabaigus gydymą lieka baimė gydytojo kabinete vėl išgirsti sugrįžusią diagnozę.“

Gydytoja džiaugiasi, jog Lietuvoje tokios patikros galimybės tikrai yra: moterims nuo 25 iki 34 metų kartą per tris metus atliekamas valstybės finansuojamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o moterims nuo 35 iki 60 metų – išsamūs tyrimai dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Be to, greta savalaikės patikros, gydytoja mini ir skiepų, apsaugančių nuo kai kurių ŽPV rūšių, svarbą, o mintis apie rūpestį sveiku kūnu užbaigia primindama prevenciją: skiepus, barjerines kontraceptines priemones, apgalvotą lytinių partnerių atranką.

Nors kiekvienos pacientės istorija individuali, paklausta apie emocinius gimdos kaklelio vėžio išgyvenimus, gydytoja pastebi tartum ratu keliaujančias, pastoviai sutinkamas emocijas: „Nustačius ligą, vyrauja moters baimė ir nežinomybė. Jai iškyla daug klausimų: kas bus? kas tai per liga? kokios galimybės? ką su tuo daryti? Kartais baiminamasi mirties. Galvojama, jog vėžys lygus mirties nuosprendžiui. Tai nėra tiesa. Šiais laikais vėžys yra lėtinė liga, visai nebūtinai atnešanti mirtį. Vėliau, praėjus pirmam šokui, moteris neigia savo ligą, pyksta ant savęs, ant artimųjų, galvoja, už ką ji susirgo, ir ieško to priežasčių. Atsiranda kaltės jausmas, apmaudas, dažnai žmogus užsisklendžia savyje, nenori apie tai kalbėti su aplinkiniais.”

Anot B. Beliajevos, šiame emocijų rate itin svarbi artimųjų bei specialistų psichologinė pagalba, atviras pokalbis su gydančiu specialistu: „Liga gali kelti gėdą, depresiją. Vėliau, kai žmogus susitaiko, gauna atsakymus į savo klausimus, visada yra tikėjimas ir viltis, kad ligą bus galima įveikti. Jei liga kontroliuojama, dar ankstyva stadija arba vėžio forma neagresyvi, palaipsniui moteris grįžta į gyvenimą. Jei liga išgydyta anksti, po kiek laiko gyvenimas teka sava vaga. Žinoma, su tam tikru bangavimu, mat net ir pabaigus gydymą lieka baimė gydytojo kabinete vėl išgirsti sugrįžusią diagnozę.“

„Apmaudu, tačiau Lietuvoje dar vengiama eiti tikrintis pas gydytoją, bijoma skiepytis ir skiepyti dukras. Paskaičiusi komentarus apie tai, kad Lietuvoje šiais metais pradedama skiepyti berniukus, man šiaušiasi plaukai dėl žmonių nuomonių, nenoro priimti mokslu grįstą informaciją.“

Pasak gydytojos, kiek kitaip nusipaišo vėlesnės stadijos ligos portretas, kai kartais net ir operacinis gydymas negalimas. Dažnai tokios moterys gausiai kraujuoja, mechaniškai dėl ligos plitimo gali būti užspausti inkstai ir netekėti šlapimas, dėl ko išvedamos stomos (vamzdeliai iš inkstų ar kitų organų), gali formuotis fistulės (skylutės) tarp makšties, tiesiosios žarnos bei šlapimo pūslės, tada per makštį nevaldomai bėga šlapimas ir išmatos. Visa tai sukelia didžiulius pokyčius, diskomfortą, nerimą, beviltiškumą. Gydytojos teigimu, išryškėja baimė, kurią padidina dar ir fizinė negalia, neįmanoma higiena, savarankiškumo praradimas. Itin svarbu palaikyti tokią moterį, suteikti jai orią priežiūrą.

Anot B. Beliajevos, gimdos kaklelio vėžio kelionėje svarbus ir ligos diagnozavimo momentas: „Nustačius gimdos kaklelio vėžį, visada stengiuosi skirti pacientei laiko. Čia neturi būti numesta frazė „jums vėžys“ ir tiek. Svarbu nuraminti, paaiškinti gydymo galimybes, motyvuoti bei paskatinti nepasikliauti vien netradiciniais būdais. Liūdna, kai pacientei nustatoma pirma gimdos kaklelio vėžio stadija, taigi, užtektų tik pašalinti gimdą ir moteris būtų sveika, o ji nusprendžia gydytis netradiciniais būdais. Dažnu atveju liga išplinta iki trečios stadijos, kai užblokuojamas inkstų darbas. Tada jau laukia ilgas ir varginantis gydymas. Moteris gali būti operuojama šalinant gimdą, dalį makšties, kartais operacijos būna dar radikalesnės. Tiesa, moteris turi žinoti, kad gyvenimas tęsiasi ir po operacijos, taip pat ir lytinis gyvenimas. Jei operacija negalima, pacientės laukia ilgas gydymas pas gydytojus radioterapeutus ir chemoterapeutus. Vėliau laukia nuolatinis stebėjimas. Su pacientėmis tampame komanda.“

„Nors turime visas reikiamas priemones, šalyje vyrauja stručio pozicija – įkišiu galvą į smėlį, niekur neisiu, gal tai kaip nors mane aplenks.”

Gydytojos teigimu, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių ligų diagnostika yra pažangi, neatsiliekanti nuo kitų Europos valstybių, dirbama pagal bendras sveikatos sistemos gaires. Vis dėlto, gydytoja išskiria lietuvių problemą – nenorą tirtis: „Apmaudu, tačiau Lietuvoje dar vengiama eiti tikrintis pas gydytoją, bijoma skiepytis ir skiepyti dukras. Paskaičiusi komentarus apie tai, kad Lietuvoje šiais metais pradedama skiepyti berniukus, man šiaušiasi plaukai dėl žmonių nuomonių, nenoro priimti mokslu grįstą informaciją. Skandinavų šalys šiuo klausimu mus labai lenkia. Nors turime visas reikiamas priemones, šalyje vyrauja stručio pozicija – įkišiu galvą į smėlį, niekur neisiu, gal tai kaip nors mane aplenks.”

B. Beliajeva pokalbį baigia mintimis apie tinklaraščio kertinę idėją – misiją: „Kaip atrodo misija – gyvenimas? Man tai sunkus klausimas. Reikia gyventi gyvenimą. Stengtis priimti jį tokį, koks jis yra, ypač jei diagnozuojama lėtinė liga. Reikia ieškoti gerų pusių ir nepasiduoti. Mūsų gyvenimas nuo pat pirmų dienų yra kova, juk nebūna vien laimingų dienų. Būna ir sunkumų. Reikia mylėti save. Skirti laiko sau, ko mums, pacientais besirūpinantiems gydytojams, ir patiems pritrūksta… Mes, moterys, esame draugės, dukros, mamos, žmonos, močiutės, darbuotojos, ir tame pasaulyje pamirštame, kad pirmoje vietoje esame MES pačios. Mylėkime save ir aukščiau parašyta eilutė nesugrius. Kviečiu nebijoti gydytojų, nebijoti akušerių ginekologų ir ateiti pasitikrinti. Kelių minučių kaklelio tyrimas gali išgelbėti mūsų gyvenimą.”

Gimdos kaklelio vėžys – moterų onkologinė liga, atsirandanti supiktybėjus gimdos kaklelio ląstelėms. Svarbiausias ligos atsiradimo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris dažnu atveju lieka gimdos kaklelio ląstelėse ir, priklausomai nuo situacijos, per keletą metų sukelia gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, dėl kurių gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys. Liga klastinga tuo, kad pradinėse stadijoje gali būti besimptomė, o pagrindiniai simptomai dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose.

Straipsnio autorė

Viltė Morta Adomaitytė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
III Tinklaraštis. Alzheimeris.
Skaityti toliau
2022-11-27

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
II Tinklaraštis. Migrena.
Skaityti toliau
2022-07-04

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
I Tinklaraštis. Endometriozė.
Skaityti toliau
2022-03-16


Iniciatyva  ·  Uncategorized
Skirtingos Spalvos mini 3 gimtadienį

Socialinė iniciatyva VšĮ „Skirtingos Spalvos“ gruodžio 21 d. mini trečiąjį gimtadienį. Per trejus gyvavimo metus iniciatyvos komanda sveikatos temomis visuomenę švietė įvairiais būdais: rengtos konferencijos, nuotolinio ir fizinio formato renginiai, sveikatingumo mugės, vykdyta aktyvi tolerancijos komunikacija socialinėse erdvėse bei įgyvendintas ne vienas svarbus socialinis projektas. Apie nuveiktus darbus bei ateities užmojus kalba iniciatyvos įkūrėjas Dalius Stankevičius.

Prabėgo tretieji iniciatyvos metai. Kaip jie atrodė?

Tretieji iniciatyvos gyvavimo metai buvo iš tiesų kitokie. Kaip ir daugeliui, šiais metais visokeriopai keitėsi mūsų gyvenimo ritmas, supratimas į jo trapumą ir laisvės svarbą. Kai atsigręžiu į praeitų metų sausio mėnesį, galiu drąsiai pasakyti, jog tuo metu dirbome su savivaldybėmis, įvairias prekiniais ženklais, tarptautiniu lygmeniu gyvuojančiomis įmonėmis. Turėjome išsikėlę didelius tikslus ir siekius, padėsiančius žmonėms iš arčiau susipažinti su tolerancijos samprata bei socialinės atskirties problemomis Lietuvoje. Deja, bet vasario mėnesį greta didžiai saugomos laisvės, į šukes sudužo ir dalis mūsų iniciatyvos svajonių. Žinoma, tikiu, kad bendromis jėgomis, vardan žmogiškumo, mums pavyks visa tai sulipdyti.

Ar Jūsų minimas iniciatyvos svajonių šukes rinkti ir atgal lipdyti tenka dažnai?

Socialinės iniciatyvos veikla nėra lengvas užsiėmimas. Esame jauna komanda. Visi turime pagrindinius darbus, mokslus, ne visas kasdienes iniciatyvos užduotis atliekame kupini energijos ir entuziazmo. Visgi, komandiškumas, bendras tikslas, atviri pokalbiai, dalijimasis užduotimis – visa tai padeda tikslus ir svajones vėl ir vėl lipdyti iš naujo. Tiesa, kartais tenka ko nors atsisakyti –šiemet nerengėme du metus iš eilės organizuotos diabeto konferencijos. Buvo to laukiančių ir besidominčių. Turime priimti nelengvus sprendimus, mokėti atsisakyti, vien tam, jog galėtume itin apgalvotai sutelkti jėgas kitiems projektams ar iššūkiams. Kartais tenka priminti vieni kitiems, kas ir kodėl, o žmonių visokiomis formomis ištartas „ačiū“ suteikia vilties ir motyvacijos toliau kurti tolerantišką visuomenę.

Kokia yra „Skirtingų Spalvų“ komanda? Su kokiais sunkumais tenka susidurti?

Žodyje „komanda“ man telpa neišsenkantis bendrystės jausmas. Kai kuriems prisijungimas prie iniciatyvos veiklos padeda įprasminti kasdienybės sunkumus, padeda jiems save įprasminti būtyje, savas idėjas paversti tolerantiškumo, socialinio jautrumo bei žmogiškumo pėdsakais, kuriais ateityje mins vis daugiau žmonių. Tiesa, kai esi socialiniame lauke, su sunkumais nesusidurti yra neįmanoma, o pastaruoju metu vis daugiau atsakomybės jaučiame dėl užsitaraujamo pasitikėjimo. Neretai išgirstu, jog mūsų iniciatyvą kuria profesionalai, kurie turi sukaupę patirtį versle, komunikacijoje, partnerystėse, renginių organizavime. Iš tiesų visi esame iki 24-erių metų, su sveikatos temomis iki iniciatyvos neturėję nieko bendro. Visgi, profesionalu gali tapti ir jaunas, ir su negalia gyvenantis ar diagnozę turintis asmuo. Esame dėkingi mumis pasitinkinčiais verslo ir sveikatos atstovais, esame atviri pasiūlymams, pokalbiui, bendroms idėjoms bei projektams.

Ar Lietuva jau pažįsta daug spalvų?

Manau, jog Lietuva pamato vis įvairesnių diagnozių spalvų, bet pažintis su jomis yra vis dar nedrąsi, kelianti įvairių baimių ir nepatogumų. Man visada norisi klausti: kodėl? Juk žmogus su diagnoze ar be jos vis tiek yra žmogus. Jis turi jausmus, geba jais kalbėti, matyti, įkvėpti kitą bei pažinti gyvenimą. Mūsų iniciatyvos tikslas ne tik socialinės atskirties mažinimas. „Skirtingos Spalvos“ yra ir apie pažintį su žmogumi bei mūsų pačių empatijos kūrimą. Tiesa, viskas juda gera linkme – atsiranda vis daugiau iniciatyvų, socialinių judėjimų, kurie įsikvėpė mūsų idėjomis ir skleidžia spalvas, kurios yra ryškios, galinčios labai daug, nes už jų visada yra žmogus.

Ką žada artėjantys metai?

Žinote, yra pasakyta labai graži mintis, kad žemę ir dangų skiria ne aukštis, o mūsų pačių požiūris. Manau, jog tokia mintimi inciatyva artėjančius metus ir gyvuos. Veiksime vedami požiūriu, jog visi esame tam, kad galėtume kurti gyvenimą. Iniciatyva ir toliau pristatys herojaus istorijas, įgyvendins rubrikos „Patarimai“ laidas su specialistais, kurs socialines kampanijas bei organizuos sveikatos konferencijas. Bandysime ir toliau vesti žmones iš „mes“ ir „jie“ požiūrio formavimo.

Minint trečiajį gimtadienį iniciatyva nori simboliškai įamžinti šią datą, todėl visuomenei pristato iniciatyvos ženklelį „MES“. Segėdami šį ženklelį parodysime, kad socialinės atskirties mažinimas mums rūpi.

ŽENKLELIS

Akimirkos iš renginių

Gabrielė Vilkickytė laidoje apie aklumą (G. Depšytės nuotr)
D. Stankevičius (P. Bumbulytės nuotr)
COVID-19 konferencija (B. Laurinaitytės nuotr 2)
Laida apie pogimdyminę depresiją (B. Laurinaitytės nuotr 2)
Kampanija Įgalink (P. Bumbluytės nuotr 2)
I. Stonkuvienės laida apie pogimdyminę depresiją (B. Laurinaitytės nuotr)
I. Jokštytės laida apie aklumą (G. Depšytės nuotr)
Gabrielė Vilkickytė laidoje apie aklumą (G. Depšytės nuotr)
D. Stankevičius (P. Bumbulytės nuotr)
COVID-19 konferencija (B. Laurinaitytės nuotr 2)
Laida apie pogimdyminę depresiją (B. Laurinaitytės nuotr 2)
Kampanija Įgalink (P. Bumbluytės nuotr 2)
I. Stonkuvienės laida apie pogimdyminę depresiją (B. Laurinaitytės nuotr)
Previous
Next

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Iniciatyva  ·  Uncategorized
„ACME Grupė“ tampa iniciatyvos draugais
Skaityti toliau
2023-05-07

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Susprogdinkime stigmų burbulą
Skaityti toliau
2023-04-03

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Iniciatyvos ataskaita 2022
Skaityti toliau
2023-03-14


Tinklaraštis  ·  Uncategorized
III Tinklaraštis. Alzheimeris.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ tęsia tinklaraštį „Misija – gyvenimas“. Trečioji tema – Alzheimerio liga, kuri lapkričio mėnesį nudažė violetinės spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei. Pasak gydytojos neurologės, medicinos mokslų daktarės Gretos Pšemeneckienės, Alzheimerio liga sergančio paciento portretas įvairus, jis priklauso nuo ligos išreikštumo. Liga dažniau nustatoma vyresnio amžiaus moterims, ir neretai tai – malonūs, išsilavinę, tvarkingi žmonės, tad ligos požymių kasdien žmogaus nesutinkantys artimieji gali nepastebėti, nieko apie diagnozę neįtarti.

Pirmas svarbus Alzheimerio ligos ir sergančiojo santykio aspektas – subjektyvūs pokyčiai ir tai, ką pastebi aplinkiniai. Daugeliu atveju, jie skiriasi. Pradžioje asmuo pats pajunta sunkumus – užmaršumą, neužtikrintumą naujose vietose, nerimą, o artimieji tai priskiria normaliam senėjimui ar apskritai to nepastebi. Nors daugelis žino, jog Alzheimerio liga  paveikia trumpalaikę atmintį, o diagnozę turintys pacientai yra „linkę gyventi praeitimi“, LSMU ligoninės Kauno klinikose dirbanti gydytoja neurologė Greta Pšemeneckienė išskiria ir rečiau aptariamus, svarbius simptomų pastebimumą nulemiančius gyvenimo būdo skirtumus: jei žmogus gyvena rutinoje, ramioje, iššūkių stokojančioje aplinkoje, pradžioje atminties ar elgesio pakitimai gali būti vos pastebimi. Štai kodėl net ir greta gyvenantys artimieji ar kaimynai gali Alzheimerio ligos simptomų neįtarti. Lengviau simptomus pastebėti aktyvesnį gyvenimo būdą besirenkantiems asmenims, mat ligos požymiai geriausiai atsiskleidžia žmogui neįprastose situacijose: keliaujant, bendraujant didesnėje grupėje, pakeitus gyvenamąją vietą, kai reikia įsiminti naują informaciją, maršrutą, suplanuoti veiklą.  

Pasak gydytojos  G. Pšemenckienės: „Tokios būklės kaip Alzheimerio liga yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema.“

Diagnozės paieškos procesas gana sudėtingas. Kiekviena istorija savita, skirtingi ir kreipimosi į gydytoją motyvai, ir santykis su nustatyta liga. Pasak gydytojos, šis santykis gali būti dvejopas, dažniausiai priklausantis nuo diagnozės nustatymo laiko ir su tuo susijusių aplinkybių. Ligos pradžioje dažniausiai žmogus dar pats jaučia atminties, dėmesio koncentracijos blogėjimą, išgyvena, nerimauja dėl ryškėjančių sunkumų, dažnai pats ieško atsakymų ir būdų sau padėti. Gaila, bet neretai ir neišdrįsta kreiptis pagalbos, nepripažįsta sau ir artimiesiems, kad tampa vis sunkiau atlikti kasdienes ar darbines veiklas. Dėl to nukenčia ir socialiniai ryšiai, pacientai atsiriboja, vis mažiau kur dalyvauja, o tai dar labiau gilina problemą, kartais veda į depresiją. 

Kita vertus, gydytojos neurologės teigimu, kiek kitoks santykis su Alzheimerio liga būdingas asmenims, kuriems diagnozė nustatoma vėlesnėse stadijose, ir keičiasi ligai progresuojant. Jie neretai ignoruoja atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimus, ieško pasiteisinimų, būna gynybiški, jaučiasi nejaukiai ar net įsižeidžia paklausus apie patiriamus sunkumus, net jei pokyčiai yra akivaizdūs. Be to, vėlyvoje ligos stadijoje pyktis, padidintas dirglumas, neramumas, pasimetimas dažnai yra daugiausiai sunkumų sukeliantys simptomai, ir ligos gydymas tampa artimųjų prašymo, ne paties paciento iniciatyvos rezultatu.

Anot neurologės G. Pšemeneckienės, neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai artimieji bando diagnozę nuo paciento nuslėpti. Nepaisant diagnozę lydinčių emocijų ar žmogaus charakterio ypatumų, gydytoja įsitikinusi, jog pacientas turi žinoti diagnozę tam, kad pats galėtų priimti spendimus. Būtent dėl to diagnozę ji praneša gyvos, o ne internetinės konsultacijos metu, t.y. pacientui atėjus į gydytojo kabinetą su lydinčiu asmeniu. „Kartais tenka diagnozę pakartoti, iš naujo paaiškinti, atsakyti į tuos pačius klausimus. Gydytojo komunikacija yra itin svarbi. Iššūkiu mums tampa ne tik savalaikis diagnozės nustatymas, bet ir informacijos apie diagnozę pacientui pateikimas“, – darbo ypatumais dalijasi neurologė. 
Pasiteiravus apie Lietuvos ir užsienio patirtis, gydytoja užtikrina diagnozavimo ir gydymo galimybių panašumą, tačiau išskiria gerintinus gydytojų kvalifikacijos kėlimo, sveikatos paslaugų prieinamumo, specialistų neuropsichologų ruošimo, išplėstinio požiūrio į diagnozę klausimus: „Tokios būklės kaip Alzheimerio liga yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema. Žmogus tampa nepajėgus pats atlikti visų veiksmų, tad turėtume geriau išvystyti paciento priežiūrą po diagnozės, pasirūpinti glaudesniu bendradarbiavimu tarp sveikatos ir socialinio sektoriaus specialistų.“ Alzheimerio liga itin paliečia ir keičia sergančiojo artimųjų gyvenimus, pagalba globojantiems demencija sergančius asmenis turėtų tapti vienu iš sveikatos priežiūros ir socialinių prioritetų.

„Kiekvienas gyvename, keliaujame savame rate, bet svarbu, kad sutiktų pakeleivių laukai persidengtų gera emocija, praturtintų patyrimu, pasitikėjimu, augintų, o iškylantys klausimai ir sunkumai sustiprintų, paskatintų ieškoti naujų kelių ir idėjų“, – taip apie gydytojų misiją kalba dr. G. Pšemeneckienė.

Gydytoja teigianti, kad Lietuvoje tikisi ir požiūrio apie artimųjų gyvenimą priežiūros įstaigose kitimo. Pasak G. Pšemeneckienės, šalyje dar vis vyrauja stigma, savotiška gėda pasakyti, jog specialios priežiūros reikalaujantys artimieji gyvena ne namuose. Gydytojos neurologės teigimu, neturint galimybės tinkamai pasirūpinti artimuoju, galima jam suteikti vietą, galimybę oriai gyventi ten, kur bus užtikrinama speciali priežiūra, reikalingas rūpestis. „Dažnu atveju žmogui taip gyventi yra geriau ir saugiau, nei būti vienišam savuose namuose“, – nuomonę apie slaugos įstaigas išsako atviresniam požiūriui kviečianti G. Pšemeneckienė.

Atliepdama socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ tinklaraščio „Misija – gyvenimas“ idėją, gydytoja dalinasi misiją suprantanti kaip kelionę: „Kiekvienas žmogus yra skirtingas. Kiekvienas turi pasirinkti savo kelionės principus.“ G. Pšemeneckienės teigimu, šioje kelionėje pacientą bei gydytoją turėtų vienyti bendras tikslas – saugus ir aprūpintas pacientas, o tikslui pasiekti reikia susikurti tinkamą aplinką: Kiekvienas gyvename, keliaujame savame rate, bet svarbu, kad sutiktų pakeleivių laukai persidengtų gera emocija, praturtintų patyrimu, pasitikėjimu, augintų, o iškylantys klausimai ir sunkumai sustiprintų, paskatintų ieškoti naujų kelių ir idėjų.“

Alzheimerio liga – progresuojanti neurodegeneracinė galvos smegenų liga. Sergant ja, plonėja galvos smegenų žievė, mažėja funkcionuojančių nervinių jungčių, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka informacijos perdavimo procesai. Dėl šių priežasčių pakinta žmogaus trumpalaikė atmintis, dėmesio koncentracija, kalba, kasdieniai gebėjimai ir elgesys.

Straipsnio autorė

Viltė Adomaitytė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
III Tinklaraštis. Alzheimeris.
Skaityti toliau
2022-11-27

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
II Tinklaraštis. Migrena.
Skaityti toliau
2022-07-04

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
I Tinklaraštis. Endometriozė.
Skaityti toliau
2022-03-16


Iniciatyva  ·  Uncategorized
G. L. Demarco šeimos prisidėjimas

Kiekvienas savo gyvenime pildome istoriją, tačiau, susikoncentravę į savąją, kartais pamirštame turintys galimybę praturtinti kitų žmonių istorijos lapus. Skirtingos Spalvos akcija „Ir aš esu tavo istorijos dalis“ kviečia prisiminti, jog savo veiksmais spalvinti galime ir sergančiųjų istorijas. Taip vilkint herojaus istorijos marškinėlius, kurie pasakoja istoriją gyvenant su diagnoze. 

Prie šios akcijos žinios skleidimo ir sergančiųjų palaikymo prisidėjo žymus fotografas Martynas Stankaitis bei kulinaras Gian Luca Demarco ir jo šeima: žmona Eglė bei trys šeimos vaikai. Pamačiusi prasmę „Skirtingos Spalvos“ veikloje, Gian Luca Demarco šeima džiaugėsi galėdama artimiau susipažinti su mūsų herojų istorijomis, o fotosesijos metu galėjome pasidalinti ir savo trečius metus gyvuojančios veiklos darbais, užmegzti prasmingą draugystę. 

Be to, anot E. Zdanavičiūtės-Demarco, prisidėjimas prie mūsų veiklos tapo puikia proga vaikų švietimui: taip atžalos susipažino su įvairiomis diagnozėmis, socialinės atskirties mažinimo svarba ir socialinių kampanijų švietimu: „Žmogus juk nepasirenka ligos. Svarbu, kad ji netaptų atitolimo priežastimi. Kai sergi, šildo kito supratimas, pagalba, šypsena ar ištartas „labas“. Manau, svarbu išmokti atsimerkti tada, kai, rodos, daug patogiau užsimerkti. Jei mokomės tai daryti patys, būti atjaučiančiais galime išmokyti ir savo vaikus.“ 

Kraujo vėžys, pogimdyminė depresija, bipolinis bei autizmo spektro sutrikimai, aklumas – diagnozės, kurios kiekvienam šeimos nariui sukėlė daugiausiai empatijos. Tėvai bei vaikai patys išsirinko fotosesijoje vilkimus marškinėlius, sužavėjusius savo išskirtinumu ir už dizaino slypinčia herojaus istorija. 

Mums smagu matyti tokią šeimą, kuri spinduliuoja gerumu, tikrumu ir, svarbiausia, noru Lietuvą dažyti skirtingomis spalvomis. Manome, kad kiekvienam iš mūsų turėtų būti svarbu gyventi atviroje bei palaikančioje visuomenėje.  

Taip pat dėkojame ir Gabrielei Grigaitytei, kuri kurdama šiuos marškinėlius įgyvendina dar vieną svarbią iniciatyvos svajonę – būti matomais meno pagalba. Džiaugiamės, kad „Skirtingas Spalvas“ supa kūrybingi, laisvi ir šviesių pokyčių siekiantys žmonės.  

Tiesa, „Skirtingos Spalvos“ marškinėliai yra ir vienas iš paramos mūsų iniciatyvai būdų. Už pardavimus gautos pajamos panaudojamos savanoriškai veikiančios mūsų komandos stiprinimui, socialinių kampanijų įgyvendinimui.  

Kviečiame jais tapti ir Jus! 

ĮSIGYTI MARŠKINĖLIUS

IR AŠ ESU TAVO ISTORIJOS DALIS

Foto-6-
Foto-8
Foto-16
Foto-1
Foto-6-
Foto-8
Foto-16
Foto-1
Foto-6-
Foto-8
Previous
Next

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Iniciatyva  ·  Uncategorized
„ACME Grupė“ tampa iniciatyvos draugais
Skaityti toliau
2023-05-07

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Susprogdinkime stigmų burbulą
Skaityti toliau
2023-04-03

Iniciatyva  ·  Uncategorized
Iniciatyvos ataskaita 2022
Skaityti toliau
2023-03-14


Tinklaraštis  ·  Uncategorized
II Tinklaraštis. Migrena.

Iniciatyva tęsia tinklaraštį „Misija – gyvenimas“. Antroji tema – migrena, kuri birželio mėnesį pasaulį nudažė violetinės spalvos palaikymu sergančiųjų bendruomenei. Neurologas dr. Jokūbas Fišas migreną apibūdina, kaip žmogaus savijautą, kurią dalinai nulemia nuo jo veiksmų nepriklausantis genetinis fonas. Visgi neurologas sutinka, jog migrenos priepuolius apturintis žmogus gali sau padėti, o šiame kelyje jį palaikys ir patars tinkamas gydytojas.

Pasak dr. Jokūbo Fišo, migrenos priepuolius apturi itin skirtingos asmenybės: „Nėra griežtų kriterijų, migrena renkasi bet kokį žmogų. Tai gali būti ir kūrybiškas, atsipalaidavęs, kaip ir darbštus bei itin susikaupęs žmogus.”  Tiesa, pasak neurologo, paveldimumas turi reikšmės, nes tikimybė migrenai yra didesnė, jei šis genetinis fonas tęsiasi per kartas, tačiau psichologinis migrenos kamuojamų žmonių portretas – itin įvairus.

Visgi migrenos kelyje itin svarbi ir gydytojo neurologo pagalba. „Gydytojas užsiima gydymu, profilaktika, išaiškinimu ir parama“, – taip bendrai gydytojų misiją apibūdina dr. Jokūbas Fišas.

Be to, anot J. Fišo, skirtingas ir migrenos priepuolius apturinčių žmonių santykis su šia patologija. Jautresni pergalvoja, ilgam „iškrenta” iš savo įprastinių veiklų, „padaro iš musės dramblį”. Tokiam žmogui mažiau padeda gydymas, jie rečiau imasi tarppriepuolinių profilaktinių priemonių, todėl iš esmės labiau kenčia. Kita žmonių grupė į migreną žiūri kiek ramiau, imasi profilaktinių priemonių, supranta, kad tas priepuolis praeis ir bus nemirtinas, tad, skausmui nuslopus grįžta į savo įprastines veiklas. „Tokiam žmogui yra lengviau”, – patirtimi dalijasi neurologas.

Visgi migrenos kelyje itin svarbi ir gydytojo neurologo pagalba. „Gydytojas užsiima gydymu, profilaktika, išaiškinimu ir parama“, – taip bendrai gydytojų misiją apibūdina dr. Jokūbas Fišas. Anot jo, vienais atvejais, gydytojo užduotis yra padėti išgyventi, tačiau nemažiau svarbiu tikslu tampa pagalba pasveikti, atsistatyti. Anot neurologo, specialistas nukreipia pacientą „teisinga vaga“, padeda ir ligoniui, ir asmenybei, todėl bet kuris gydytojas iš dalies turi būti ir geras psichologas.

J. Fišas neslepia: „Po susitikimo su gydytoju, pacientui turi bent kiek pagerėti. Jei išėjus iš gydytojo kabineto Jums nepasidarė geriau – buvote ne pas tą gydytoją.“

Paklaustas apie galimą Lietuvos bei užsienio gydymų skirtumą, neurologas tvirtina Vakarų medicinos praktikų vienodumą. Anot jo, dėl globalizacijos Vakarų medicinoje yra aiškūs kriterijai, klasifikacija bei suvienodinti gydymo standartai. Nors gydymo būdai tobulėja, atsiranda naujos priemonės, tačiau Lietuvoje suteikiamas gydymas iš esmės nesiskiria nuo kitų Vakarų valstybių praktikų.

Kita vertus, neurologo teigimu, skirtis gali pats priėjimas prie paciento. Pavyzdžiui, gali būti skiriama daugiau tarpdisciplininių patarimų, patariama lankytis pas kineziterapeutus ar kitus šios srities specialistus. „Tai – ne internacionaliniai, o subjektyvūs gydytojo požiūrio skirtumai.“ Lietuvos ir pasaulinės neurologų asociacijos ir insulto asociacijos narys J. Fišas neslepia: „Po susitikimo su gydytoju, pacientui turi bent kiek pagerėti. Jei išėjus iš gydytojo kabineto Jums nepasidarė geriau – buvote ne pas tą gydytoją.“

Dr. Jokūbas Fišas įsitikinęs, jog visi turime rūpintis savimi: stengtis gyventi ir džiaugtis, o turėdami sveikatos problemų, prisitaikyti prie savo sutrikimų ar patologijų. „Gyventi mes privalome. Turime gyventi neužduodant jokių klausimų“ , – teigia neurologas. Anot gydytojo, prie šios gyvenimo misijos gali prisidėti menas, geros emocijos ir meilė, skatinantys gėrį, kurio, kaip ir blogio, yra kiekviename iš mūsų.  

Migrena – idiopatinis epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų. Migrenos priepuoliams būdingas pykinimas, vėmimas, šviesos ir triukšmo baimės. Be to, dirglumas, irzlumas, sumažėjęs darbingumas ir kiti simptomai gali varginti prieš prasidedant priepuoliui, o kelias dienas po to gali būti juntamas nuovargis, išsekimas, sumažėjęs darbingumas.

Straipsnio autorė

Viltė Adomaitytė

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
III Tinklaraštis. Alzheimeris.
Skaityti toliau
2022-11-27

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
II Tinklaraštis. Migrena.
Skaityti toliau
2022-07-04

Tinklaraštis  ·  Uncategorized
I Tinklaraštis. Endometriozė.
Skaityti toliau
2022-03-16


Aklumas | Irmos istorija
Renginiai  ·  Uncategorized
Aš negyvenu tamsoje
Aklumas | Irmos istorija

Irma Jokštytė su aklumu gyvena nuo vaikystės. Regėjimo negalia jai netrukdė nei kartu su draugais laipioti medžiais, nei važinėti dviračiu ar vienai vykti į tolimas keliones. Nuoširdžiu pokalbiu su Irma Jokštyte apie jos patirtis dalinasi socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“, tikėdama, jog žodis „negalia“ neturėtų reikšti negalėjimo, bet priešingai – galėjimo gyventi laisvai.

Radijo laidų vedėja, žurnalistė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) primininko pavaduotoja Irma Jokštytė prisipažįsta – po tiek metų, ji vis dar pažindinasi su savo aklumu. Vis tik, regėjimo negalia neapribojo nerūpestingos, nuotykių pilnos vaikystės, kurios prisiminimais Irma dalijosi pokalbyje su „Skirtingos Spalvos“ iniciatoriumi Daliumi Stankevičiumi.

Paklausta apie savo baimes, Irma teigia: „Aš nebijau gyventi“. Kelionės – vienas to pavyzdžių, o kurioziškų situacijų keliaujant tolimose šalyse jai nestinga: istorijomis su apsauga pasienio postuose ar netyčiomis pasisavintomis kito žmogaus šlepetėmis Irma dalijosi pokalbio metu. Tiesa, nors ji sakosi nebijanti juoktis iš beviltiškų, net kartais „graudžiai komiškų“ situacijų, kuriose atsiduria kasdien, drąsia savęs vadinti nėra linkusi. „Nesu labai drąsi, esu protingai drąsi“, – teigia su regėjimo negalia gyvenanti Irma.

Pokalbio metu Irma taip pat aptarė, ko apie neregių gyvenimą dažniausiai nesupranta matantys žmonės. Vienas šių aspektų – tai, jog būdama akla, ji negyvena tamsoje, o atodūsis prie klausimo „Nematai?“ visai nėra reikalingas. Pokalbio metu Irma taip pat dalijosi LASS veiklos svarba ir galimybe su aklumu gyvenantiems ar neregius vaikus auginantiems tėvams kreiptis pagalbos, nes, pasakodama apie savas patirtis, ji pabrėžia artimos aplinkos svarbą regėjimo negalią turinčio žmogaus gyvenime.

Laidos pabaigoje paklausta apie svajones Irma nedvejodama atsakė: „Nesvajoju apie matymą. Mano svajonės susijusios su patiriamais dalykais ir tuo, kad aš galėčiau iš viso tai patirti“.

Irmos istorija

Akimirkos iš renginio

_MG_9479
_MG_9466
_MG_9901
_MG_9972
_MG_0331
_MG_0235
_MG_0175
_MG_0147
_MG_9791
_MG_0056
_MG_9901
_MG_9699
_MG_9548
_MG_9539
_MG_9516
_MG_9479
_MG_9466
_MG_9901
_MG_9972
_MG_0331
_MG_0235
Previous
Next

Parama spalvingesniam rytojui!
Tiesioginė finansinė parama.

Plačiau

Susiję straipsniai​

Renginiai  ·  Uncategorized
Renginys: O kas viduje?
Skaityti toliau
2023-10-26

Renginiai  ·  Uncategorized
Žmogų sužeisti ir sulaužyti yra labai lengva, o ypač žodžiu
Skaityti toliau
2023-06-08

Renginiai  ·  Uncategorized
Atvirai apie emocinę sveikatą
Skaityti toliau
2023-05-31


1234
Page 3 of 4


Meniu

  • Apie iniciatyvą
  • Iniciatyvos ataskaitos
  • Kampanijos
  • Naujienos
  • Kontaktai

E. parduotuvė

  • Prekės
  • Pristatymas ir grąžinimas
  • Krepšelis
  • Atsiskaitymas
  • Privatumo politika

Prisidėk ir TU

  • Finansinė parama
  • Verslo pagalba
  • Skirk 1,2 % GPM
  • Tapk mūsų dalimi
  • Iniciatyvos draugai

E. parduotuvė

  • Prekės
  • Pristatymas ir grąžinimas
  • Krepšelis
  • Atsiskaitymas
  • Privatumo politika

Prisidėk ir TU

  • Finansinė parama
  • Verslo pagalba
  • Skirk 1,2% GPM
  • Tapk mūsų dalimi
  • Iniciatyvos draugai

Meniu

  • Apie iniciatyvą
  • Iniciatyvos ataskaitos
  • Kampanijos
  • Naujienos
  • Kontaktai
Facebook Instagram Youtube
2025 sukurta ITMAN studijoje. Visos teisės saugomos
✕
Share on